Šizofreniforminis sutrikimas – tai laikina psichikos sveikatos būklė, kurią lydi psichozės simptomai. Asmuo gali patirti neįprastus pojūčius ir sunkiai suvokti tikrovę. Dažniausiai šis sutrikimas trunka ilgiau nei mėnesį, bet nepersirita per šešių mėnesių ribą.
Kas būdinga šizofreniforminiam sutrikimui
Pagrindiniai šios būklės požymiai primena šizofreniją, tačiau visa esmė – simptomų trukmė. Jei simptomai nepraeina per šešis mėnesius, diagnozė gali būti pakeista į šizofreniją arba šizoafektinį sutrikimą. Maždaug trečdalis žmonių po pusės metų patiria reikšmingą pagerėjimą ir daugiau nebejaučia sunkumų, tačiau likusiems dviem trečdaliams simptomai gali užsitęsti ilgiau.
Šizofreniforminio sutrikimo paplitimas
Šis sutrikimas palyginti retas. Jis pasitaiko daug rečiau nei šizofrenija. Nustatyta, kad šizofrenija paliečia nuo 0,6 % iki beveik 2 % gyventojų, o šizofreniforminis sutrikimas – dar mažesnę dalį.
Šizofreniforminio sutrikimo simptomai
Simptomai labai primena tuos, kurie pasireiškia sergant šizofrenija. Štai dažniausiai pasitaikantys:
- Klaidingi įsitikinimai – itin stiprūs, tikrovės neatitinkantys įsitikinimai, kurių žmogus nekeičia net akivaizdžių įrodymų akivaizdoje.
- Haliucinacijos – melagingi pojūčiai, kai žmogus mato, girdi ar kitaip jaučia tai, ko aplinkoje nėra.
- Neracionali kalba – žmogaus kalba gali tapti neaiški, nerišli, kartais jis greitai šokinėja nuo vienos temos prie kitos ar net kuria naujus žodžius.
- Keisti arba chaotiški judesiai – judesiai gali būti neįprasti, pavyzdžiui, žmogus gali daug ir be aiškios priežasties suktis ar, priešingai, visiškai nejudėti.
Kai kuriems atsiranda vadinamieji „neigiami simptomai“. Tai sumažėjęs emocinis reagavimas ir motyvacija, blogėjanti higiena, abejingumas pomėgiams, socialinio gyvenimo atsisakymas ar džiaugsmo praradimas.
Kaip šizofreniforminis sutrikimas gali paveikti gyvenimą
Sutrikimo simptomai dažnai sutrikdo kasdienybę – sunkėja santykiai, kyla sunkumų moksluose ar darbe, prastėja rūpinimasis savimi. Padidėja alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo rizika. Psichozės epizodai taip pat siejasi su padidėjusia savižudybės grėsme, todėl svarbu nedelsti ir ieškoti pagalbos, jei kyla minčių apie žalą sau.
Kas lemia šizofreniforminio sutrikimo atsiradimą
Tikslios šio sutrikimo priežastys dar nėra visiškai aiškios. Manoma, kad čia svarbios kelios sudedamosios dalys:
- Paveldimumas – sutrikimas dažniau pasitaiko tose šeimose, kuriose jau būta psichozinių sutrikimų. Tačiau turint sergantį artimąjį nebūtinai reiškia, kad toks pat sutrikimas ištiks ir jus.
- Smegenų cheminiai procesai – gali būti sutrikusi neuromediatorių, tokių kaip dopaminas, pusiausvyra. Tai apsunkina informacijos perdavimą smegenyse.
- Aplinkos veiksniai – gyvenime patirtas stiprus stresas ar trauma, ypač jei žmogus genetiškai linkęs, gali būti viena iš paskatų vystytis šiam sutrikimui.
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozuodamas gydytojas visada išklausys ligos eigą, detaliai aprašys simptomus bei atliks fizinį ištyrimą. Nėra laboratorinių tyrimų, galinčių tiesiogiai patvirtinti šį sutrikimą, bet gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus (kraujo, smegenų vaizdų), kad pašalintų fizines arba su kitomis ligomis susijusias priežastis.
Psichiatras arba psichologas toliau įvertins būseną, atliks specialius pokalbius bei testus. Diagnozė atitinka kriterijus tada, kai pasireiškia bent du pagrindiniai simptomai – ir jie tęsiasi daugiau nei mėnesį. Svarbu, kad jų trukmė neviršytų šešių mėnesių.
Gydymo būdai
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti simptomus, padėti žmogui kuo greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą ir apsaugoti jį nuo galimų pavojų sau ar aplinkiniams. Tam taikoma medikamentinė terapija ir pokalbių terapija – pasirinkimas priklauso nuo simptomų intensyvumo.
Vaistų terapija
Dažniausiai skiriami antipsichotiniai vaistai, pavyzdžiui risperidonas, klozapinas, kvetiapinas, ziprazidonas, olanzapinas, iloperidonas, paliperidonas, asenapinas bei lurasidonas. Kai būklė pagerėja, gydytojas stebi vaistų dozes ir pokyčius sveikatoje, kad būtų išvengta atkryčio.
Psichoterapija
Pokalbių terapija padeda pažinti savo būklę, kelti tikslus ir lengviau tvarkytis su kasdieniais sunkumais. Efektyviausia taikyti kognityvinę elgesio terapiją (KET) ir šeimos terapiją. KET padeda atpažinti neigiamas mintis, keisti elgesį ir išmokti naujų reakcijų stresinėse situacijose. Šeimos terapijoje dalyvaujantys artimieji gauna informaciją, išmoksta suprasti situaciją bei atpažinti pirmuosius pablogėjimo ženklus.
Ar įmanoma išvengti šio sutrikimo?
Kol kas nėra žinoma būdų, kaip šizofreniforminio sutrikimo išvengti. Tačiau kuo ankstesnė diagnozė ir gydymas, tuo mažiau neigiamų pasekmių kasdieniame gyvenime.
Ilgalaikė perspektyva
Maždaug trečdaliui žmonių simptomai išnyksta per šešis mėnesius. Jei simptomai nepraeina, dažniausiai koreguojama diagnozė – tai jau ilgalaikės, nuolatos gydymą reikalaujančios ligos. Ankstyva pagalba ir nuoseklus gydymas leidžia efektyviau kontroliuoti būklę.
Kasdienis gyvenimas su sutrikimu
Gyvenant su šizofreniforminiu sutrikimu, ypač svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
- Laikykitės paskirto gydymo – reguliariai vartokite vaistus taip, kaip paskirta.
- Bendraukite su gydytojais – nuolat lankykitės pas savo specialistą ir aptarkite visus nerimą keliančius dalykus.
- Greitai reaguokite į simptomus – ankstyvas gydymas visada padeda pasiekti geresnių rezultatų.
- Venkite alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų – jos gali pabloginti būklę ir sukelti naujų problemų.
- Palaikykite ryšį su kitais – verta ieškoti paramos grupių ar pasikalbėti su žmonėmis, kurie susiduria su panašiais sunkumais.
Kilus bet kokiems simptomams ar jei pastebite pokyčių elgesyje, svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus. Nuolatinis stebėjimas ir gydymas – raktas į sėkmingą šios būklės valdymą.
