T-ląstelių limfoma yra viena iš ne Hodžkino limfomų rūšių, atsirandanti tada, kai T limfocitai – svarbios imuninės sistemos ląstelės – pradeda nekontroliuojamai daugintis ir virsta piktybinėmis. Šios limfomos gali formuotis įvairiuose organizmo limfiniuose audiniuose – odoje, limfmazgiuose, virškinimo trakte ar blužnyje. Yra keletas skirtingų T-ląstelių limfomos tipų, o gydymo pasirinkimai priklauso nuo konkretaus tipo ir ligos agresyvumo.
T-ląstelių limfomos tipai
T-ląstelių limfomos dažnai skirstomos pagal jų progresavimo greitį: vienos auga labai greitai, kitos vystosi lėtai.
Agresyvios T-ląstelių limfomos
- Suaugusiųjų T-ląstelių limfoma/leukemija (siejama su žmogaus T-limfotropiniu virusu I tipo) – dažnai pažeidžia odą ir kaulus.
- Didelių anaplastinių ląstelių limfoma (ALCL), kuri gali būti sisteminė (apima visą kūną) arba lokalizuota odoje. Retais atvejais tam tikras tipas gali sietis su krūtų implantais.
- Angioimunoblastinė T-ląstelių limfoma (AITL), galinti sukelti simptomus, panašius į autoimuninius sutrikimus.
- Enteropatijai būdinga T-ląstelių limfoma, dažniausiai pažeidžianti žarnyną.
- Gama/delta hepatospleninė T-ląstelių limfoma – dažniausiai paveikia kepenis ir blužnį.
- Nosies NK/T-ląstelių limfoma – dažniausiai išsivysto nosies ar viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje, rečiau – odoje ar virškinimo trakte.
- Periferinė T-ląstelių limfoma, kitur nepriskiriama – apima ligos formas, kurios nepatenka į kitus apibrėžtus pogrupius.
Lėtai progresuojančios T-ląstelių limfomos
- Odos T-ląstelių limfoma – dažniausia šios ligos rūšis; apima mikozės grybelius ir Sézary sindromą.
- T-ląstelių prolimfocitinė leukemija.
- T-ląstelių limfoma, primenanti poodinį pannikulitą – pažeidžiami gilieji odos sluoksniai.
T-ląstelių limfomos simptomai
Klinikiniai požymiai priklauso nuo to, kur ligos procesas pirmiausia prasidėjo. Jei pažeidžiama oda, būdingi paraudimai ar dėmės. Kiti būdingi simptomai:
- Intensyvus prakaitavimas naktį, apimantis patalynės permirkimą.
- Pilvo, kaulų ar krūtinės skausmai.
- Nuolatinis nuovargis, stipresnis nei įprastai ir trunkantis keletą dienų be aiškios priežasties.
- Padidėję, neskausmingi limfmazgiai kakle, pažastyse arba kirkšnyse.
- Be priežasties atsiradusi aukšta temperatūra.
- Svorio netekimas, kai per pusę metų netenkama 10 % kūno svorio nepakeitus gyvensenos.
Dalis šių nusiskundimų taip pat galimi ir esant kitiems, ne onkologiniams sveikatos sutrikimams. Tačiau jei nuolat vargina užsitęsę limfmazgių padidėjimai ar karščiavimas ilgiau nei dvi savaites, svarbu pasitarti su gydytoju.
T-ląstelių limfomos priežastys
Nėra vienos aiškios priežasties, kodėl išsivysto ši liga. Paprastai limfomą lemia genetiniai pokyčiai, dėl kurių T-limfocitai ima elgtis nenormaliai. Šie genų pasikeitimai yra įgyti ir išsivysto gyvenimo eigoje.
Riziką susirgti T-ląstelių limfoma didina:
- Vyresnis nei 55 metų amžius.
- Vyrų lytis.
- Baltaodžiai ir Azijos kilmės asmenys rizikuoja daugiau nei juodaodžiai.
- Tam tikros autoimuninės ligos.
- Kenksmingų medžiagų (pvz., ultravioletinių spindulių ar darbo chemikalų) poveikis aplinkoje.
T-ląstelių limfomos nustatymas
Diagnozei gali būti naudojami įvairūs kraujo, vaizdiniai bei specializuoti tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas su formule.
- Išsami biocheminė kraujo analizė.
- Laktato dehidrogenazės (LDH) tyrimas.
- Periferinio kraujo tepinėlis.
- Infekcinių virusų (pvz., Epšteino-Barro, ŽIV, T-limfotropinio viruso ar hepatito) tyrimai.
- Kaulų čiulpų punkcija.
- Imunofenotipavimas, padedantis tiksliai nustatyti limfomos tipą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Pozitronų emisijos tomografija (PET).
Ligų stadijavimas
- I stadija: Limfoma aptinkama tik vienoje limfmazgių srityje arba limfiniame organe (pvz., blužnyje, čiulpuose).
- II stadija: Pažeidžiamos kelios limfmazgių grupės, esančios vienoje diafragmos pusėje.
- III stadija: Limfmazgiai paveikti abiejose diafragmos pusėse, arba randama pažeidimų blužnyje.
- IV stadija: Limfoma išplinta už limfinės sistemos ribų – pavyzdžiui, į kaulų čiulpus, kepenis, plaučius.
Odos T-ląstelių limfoma dažnai vertinama pagal specifinę, nuo kitų formų besiskiriančią schemą.
Gydymo galimybės
T-ląstelių limfomos gydymas priklauso nuo tikslios formos ir ligos išplitimo. Galimos priemonės:
- Stebėjimas. Kai kurios lėtai besivystančios limfomos ilgai nesukelia simptomų – tuomet taikoma aktyvi stebėsena be gydymo, nuolat atidžiai stebint situaciją.
- Chimioterapija. Tai pagrindinis ne Hodžkino limfomų gydymo būdas.
- Taikinių terapija (pvz., monokloniniai antikūnai), kurios metu naudojami laboratorijoje pagaminti antikūnai, nukreipti prieš vėžio ląsteles.
- Imunoterapija, stiprinanti organizmo imunitetą (tarp jų – CAR-T ląstelių terapija).
- Spindulinė terapija. Naudojamos rentgeno ar kitos spinduliuotės rūšys.
- Chimioterapija kartu su kamieninių (kraujo) ląstelių transplantacija – dažniau savo (autologine), rečiau donoro (alogenine) transplantacija.
Kai kuriais atvejais pacientams siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kuriuose išbandomi nauji, alternatyvūs gydymo metodai arba jų deriniai.
T-ląstelių limfomos prevencija
Kadangi tiksli ligos kilmė kol kas lieka neatskleista, nėra specifinių priemonių užkirsti kelią šiai limfomai. Tačiau galima sumažinti riziką vengiant kenksmingų medžiagų poveikio ar infekcijų, kurios siejamos su didesne ligos tikimybe.
Prognozė ir sveikimo galimybės
Kai kurių tipų T-ląstelių limfomos, gydant tinkamai, gali pasiekti remisiją – būseną, kai nebelieka ligos požymių nei tyrimuose, nei jaučiama simptomų. Kai kurie žmonės gali būti visam laikui išgydyti po ilgos remisijos. Vis dėlto didesnei daliai pacientų liga gali vėl sugrįžti. Apie tikėtiną gydymo rezultatą svarbiausia kalbėtis su savo gydytoju.
Kasdienis gyvenimas su T-ląstelių limfoma
Gyventi su šia liga tenka atsižvelgiant į jos tipą ir gydymo eigą. Dažnai rekomenduojama paliatyvioji pagalba – ji ne gydo, bet padeda sumažinti simptomus, pagerina savijautą bei komfortą kasdienybėje. Paliatyviąją pagalbą galima derinti su aktyviu gydymu ar taikyti atskirai.
Savarankiška priežiūra
- Subalansuota mityba teikia energijos ir stiprina organizmą. Jei sunku pasirinkti tinkamus produktus – verta pasitarti su mitybos specialistu.
- Reguliarus poilsis padeda atstatyti jėgas, ypač jei tenka gydytis chemoterapija.
- Lengvi fiziniai pratimai gali praversti streso valdymui ir bendram tonusui palaikyti.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Nedelskite, jei pasireiškia nauji ar stiprėjantys simptomai – jie gali liudyti ligos paūmėjimą ar gydymo komplikacijas.
- Jei po gydymo jaučiate itin stiprius šalutinius reiškinius, kurie nepraeina ar ilgai tęsiasi, būtina kreiptis dėl skubios pagalbos.
Diagnozavus T-ląstelių limfomą, žmonėms dažnai kyla daug klausimų apie ligos eigą, gydymo tikslus, alternatyvas ar galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Visa svarbiausia informacija apie jūsų individualią situaciją – jūsų gydytojo rankose.
Dažnumas ir kitos ypatybės
T-ląstelių limfomos yra gana reti susirgimai – jos sudaro tik apie dešimtadalį visų limfomų atvejų.
Palyginimui, B-ląstelių limfoma pasitaiko dažniau ir veikia kitokio tipo limfocitus nei T-ląstelių limfoma.
