Telekanthus – tai padidėjęs atstumas tarp vidinių akių vokų kampų. Dažniausiai ši būklė pastebima jau gimus – ją lemia genetiniai veiksniai, tačiau retesniais atvejais telekanthus gali išsivystyti ir vėliau dėl traumų ar navikų operacijų. Telekanthus paveldimas arba įgyjamas, o kitas pavadinimas, su kuriuo susidursite – distopia canthorum.
Kas dažniausiai sukelia telekanthų?
Dažniausia telekantho priežastis – paveldimi genetiniai sutrikimai, kurių metu pakinta veido bruožai, įskaitant atstumą tarp akių kampų. Šių sindromų grupėje dažniausiai minimi:
- Waardenburgo sindromas
- Dauno sindromas
- Turnerio sindromas
- Klinefelterio sindromas
- Cri du chat (katės verksmo) sindromas
- Dubowitzo, Noonan, SHORT sindromai
- Ehlers-Danlos, vaisiaus alkoholinio sindromo atvejai
Šie genetiniai sutrikimai, be telekantho, gali pasireikšti kitais sveikatos ir raidos sunkumais. Riziką turėti vaiką su genetiniu sutrikimu didina kenksmingų medžiagų poveikis nėštumo metu, narkotikų vartojimas ar genetinės ligos šeimoje.
Kaip telekanthus gali paveikti vaiko savijautą?
Ši būklė, savaime esant tik padidėjusiam atstumui tarp akių kampų, nesukelia nei skausmo, nei regos sutrikimų. Tačiau jei kartu pasitaiko ir kiti akių vystymosi nukrypimai – gali būti sutrikusi rega. Kartais vaikui gali kilti psichologinių sunkumų dėl išvaizdos skirtumų ar sumažėjusio pasitikėjimo savimi. Tokiais atvejais gali padėti pokalbiai su psichologu ar informacija apie galimą chirurginį gydymą.
Kam būdingas telekanthus ir ar jį gali įgyti suaugę?
Dažniausiai telekanthus nustatomas vaikams gimus, tačiau suaugusiesiems ši būklė išsivysto retai. Tokius pokyčius dažniausiai sukelia didesnės veido traumos ar chirurginės intervencijos, ypač šalinant navikus. Jei po traumos pasikeičia veido struktūra ar pažeidžiami akių kampų sausgyslės, gali išsiskleisti akių kampai ir išryškėti telekanthus.
Telekantho simptomai
Telekanthus savarankiškai beveik niekada nesukelia akių skausmo ar regėjimo blogėjimo. Tačiau jei yra kitų akių vystymosi sutrikimų, kartu gali pasireikšti:
- Silpnesnė rega
- Trumparegystė
- Toliaregystė
Kaip atsiranda telekanthus?
Įgimta telekantho forma išsivysto dėl per ilgų ar netaisyklingai prisitvirtinusių vidinių akių kampų sausgyslių. Jos ne pritraukia, o išskleidžia akių kampus, todėl padidėja atstumas tarp jų. Trauminės kilmės telekanthus gali būti pasekmė:
- Nosies–akiduobės–etmoidinio regiono lūžių (vadinamų NOE lūžiais), kurie pažeidžia nosį, akiduobę, priekines kaukolės dalis
- Navikų (dažniausiai plokščialąstelinės ar bazinių ląstelių karcinomos), kurie išplitę ties vidiniu akių kampu ir kurių šalinimas pažeidžia sausgysles
Kuo skiriasi pseudotelecanthus?
Po didelių veido traumų ar chirurgijos dėl tinimo, randėjimo ar skysčių kaupimosi gali laikinai atrodyti, kad akių kampai atitolę labiau nei įprastai. Ši laikina būsena vadinama pseudotelekanthu, kitaip – antriniu telekanthu, kad būtų aišku, jog tai sukelta išorinės priežasties, o ne anatominių pokyčių.
Kaip diagnozuojama ši būklė?
Naujagimiams per apžiūrą gydytojas gali pastebėti per didelį atstumą tarp vidinių akių kampų. Tam naudojamas specialus liniuotė atstumui pamatuoti. Diagnozei gali būti papildomai atliekami:
- Kompiuterinė tomografija
- Genetiniai tyrimai (siekiant identifikuoti priežastinį sindromą)
- Rentgeno tyrimai
Kartu vertinami ir kiti veido, kaukolės bruožai, nes dažnai kartu su telekanthu pasireiškia ir kitų organų sutrikimai – širdies, kaulų, inkstų, nervų sistemos.
Gydymo galimybės
Telekanthus dažniausiai gydomas tik jei trukdo regėjimui, kelią didelį diskomfortą arba dėl estetinių sumetimų. Svarbiausias gydymo būdas – operacija, kuri gali būti pritaikyta pagal priežastį:
- Sausgyslių sutrumpinimas ir tvirtinimas – dažniau įgimtam telekanthui gydyti, kai specialiai trumpinamos ir fiksuojamos vidinės akių kampų sausgyslės prie kaulo tarp nosies ir akiduobės
- Transnazalinis laidų įtvirtinimas – taikomas trauminės kilmės telekanthui, kai sausgyslė perkelima ir fiksuojama specialiu plonu vieliniu laidu per mažas angas akiduobės ir nosies kauluose
Nedidelio laipsnio telekanthus, kuris nesukelia funkcinių ar emocinių sunkumų, gydymo dažniausiai nereikalauja.
Ar galima išvengti telekantho?
Telekanthus yra būklė, kurios išvengti nėra įmanoma. Planuojant šeimą ir turint genetinių ligų šeimos istorijoje, galima pasitarti su genetiku dėl galimos rizikos.
Ligos ateitis ir prognozės
Padidėjęs atstumas tarp akių kampų neslinksta su amžiumi ir paprastai neprogresuoja. Gydymas dažniausiai efektyvus, tačiau kartais, ypač kai ši būklė derinama su kitais sindromais, rezultatai būna laikini ir reikia pakartotinės chirurgijos. Esant rimtesniems genetiniams sindromams, ilgalaikės pasekmės gali apimti vystymosi sulėtėjimą, mokymosi sunkumus, širdies, kvėpavimo bei virškinimo sistemos problemas.
Kuo telekanthus skiriasi nuo kitų akių būklių?
Skirtingai nuo telekantho, hipertelorizmas reiškia padidėjusį atstumą tiek tarp vidinių, tiek tarp išorinių akių kampų bei vyzdžių – tuomet akys atrodo toliau viena nuo kitos. Tuo tarpu sergant telekanthu tik vidiniai akių kampai atitolę, bet kitų akių bruožų pokyčiai nepastebimi.
Epikanthus – tai odos raukšlė, dengianti vidinį viršutinio voko kampą (dar vadinama monolid), kuri dažnai pastebima kartu su telekanthu. O BPES (blefarofimozės, ptozės, inversinio epikantho sindromas) – sudėtingesnis akių vystymosi sutrikimas, kuriame neretai pasireiškia ir telekanthus, ir siauri, pilnai neatsidarantys vokai, odos raukšlės virš apatinių vokų kampų bei viršutinio voko nusileidimas.
Jei jums ar jūsų vaikui diagnozuotas telekanthus, pasikalbėkite su gydytoju apie tolesnius tyrimus, galimas gydymo galimybes ir rekomendacijas dėl emocinės sveikatos palaikymo.
