Liežuvio stūmimas: požymiai, priežastys ir gydymas

Liežuvio stūmimas – tai įprotis, kai liežuvis nuolat ar dažnai spaudžiamas prie priekinių dantų. Šis judesys gali įvykti kalbant, valgant, ryjant ar net ramybės būsenoje. Nors mažiems vaikams toks elgesys laikomas normaliu, jei refleksas neišnyksta, jis gali tęstis ir vaikystėje, o kartais užsitęsti iki suaugusio amžiaus.

Priežastys

Liežuvio stūmimas paprastai prasideda dar kūdikystėje. Kūdikiams būdingas natūralus „išstūmimo refleksas“, kuris padeda apsisaugoti nuo užspringimo žindant ar maitinant iš buteliuko. Jis paprastai pradeda nykti sulaukus maždaug 6 mėnesių, kai pradedamas vartoti kietas maistas. Tačiau kai kuriems vaikams šis refleksas tampa užsilikusiu įpročiu.

Naudojami čiulptukai, gertuvės ar nykščio čiulpimas ilgiau nei iki 3 metų amžiaus – šie objektai skatina žandikaulį ir liežuvį judėti į priekį.
Lėtinės kvėpavimo pro burną priežastys – pavyzdžiui, užsikimšusi nosis, padidėję tonziliai ar adenoidai, alergijos gali lemti, kad kvėpuojama burna, o tai spartina liežuvio stūmimą.
Burnos sandaros ypatumai – per siauras viršutinis žandikaulis ar susigrūdę dantys apriboja liežuvio judėjimą, dėl ko jis dažniau spaudžiamas prie dantų.
Nervų sistemos sutrikimai – tokios būklės kaip cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas, autizmo spektro sutrikimai gali paveikti burnos raumenų kontrolę ir paskatinti liežuvio stūmimą.

Pastebėta, kad suaugusiesiems šis įprotis kartais gali būti susijęs su įtampa ir streso valdymu – žmogus akimirkomis, kai jaučia nerimą ar susikaupimą, nesąmoningai stumia liežuvį į priekį. Taip pat šią problemą gali sustiprinti dantų griežimas ar žandikaulio suspaudimas.

Liežuvio stūmimo simptomai

Liežuvio stūmimo požymiai priklauso nuo amžiaus, tačiau dažniausi yra šie:

Susiję įrašai

Vaikas kalbėdamas ar rydamas iškiša (protruzuoja) liežuvį pro dantis.
Sunku nuryti ar burnoje dažnai lieka nesuvalgyto maisto – maistas gali iškristi.
Dažnas liežuvio arba skruosto įkandimas.
Polinkis kvėpuoti per burną.
Garsų „s“, „z“, „š“ ir „dž/j“ tarimo sunkumai.

Nesprendžiant šios problemos, ilgainiui liežuvio spaudimas gali iškreipti dantų išsidėstymą ar net pakenkti žandikaulio sąnariui. Pasitaiko:

Netaisyklingas sąkandis (dažniausiai – „atviras sąkandis“, kai uždarius burną priekiniai dantys nesusiliečia tarpusavyje; galimas ir kryžminis ar per daug išreikštas sąkandis).
Atstumas tarp viršutinių priekinių dantų.
Kartais – žandikaulio skausmas ar temporomandibulinio sąnario (TMJ) problemos.

Suaugusieji dėl užsitęsusio liežuvio stūmimo dažniau susiduria su žandikaulio ir dantų netaisyklingumu, skausmais, o netaisyklinga kalba gali išlikti ilgam.

Diagnostika

Norint nustatyti liežuvio stūmimą, specialistas vertina ar vaikas kalbėdamas ar ryjant iškiša liežuvį pro dantis. Kartais jis paprašo ištarti tam tikrus žodžius ar frazes – vaikams, stumiantiems liežuvį, tampa sunku taisyklingai ištarti „s“ garsą, kartais jis nuskamba kaip „th“.

Taip pat vertinama, ar yra sąkandžio problemų, ar vaikas vartoja čiulptuką, gertuvę, čiulpia pirštą. Vyresniems vaikams gali būti svarbu sužinoti, kada atsisakyta šių įpročių.

Gydymo būdai

Liežuvio stūmimo gydymo pasirinkimas priklauso nuo vaiko amžiaus ir to, ar jau yra dantų ar sąkandžio problemų. Kai kurie vaikai, iki 4–5 metų, natūraliai atsisako šio įpročio, todėl nedideli atvejai gydomi stebint ir leidžiant laikui bėgti.

Dažniausiai gydymas atliekamas 8–12 metų vaikams, kai įprotis įsišaknijęs giliau arba sukelia dantų problemas. Dažniausi pagalbos būdai:

Kalbos terapija – logopedas moko specialių pratimų, stiprinančių liežuvio, skruostų ir lūpų raumenis, kad vaikas išmoktų taisyklingai laikyti ir valdyti liežuvį. Toks mokymas vadinamas miofunkcine terapija.
Ortodontinės priemonės – pavyzdžiui, „liežuvio grotelės“ ar kiti specialūs įtaisai, kurie tvirtinami ant galinių dantų. Jie neleidžia liežuviui spaustis į priekinius dantis ir padeda formuoti naujus įgūdžius. Dažniausiai nešiojami nuo šešių mėnesių iki metų.
Breketai, dantų kapos – jeigu jau yra sąkandžio ar dantų netaisyklingumas, skiriami ortodontiniai prietaisai.

Prevencija

Nors visų liežuvio stūmimo priežasčių išvengti neįmanoma, kai kurie veiksmai gali padėti sumažinti riziką:

Laiku – apie 3 metų amžių – atsisakyti čiulptuko, gertuvės. Šie pagalbininkai naudingi mažiems kūdikiams, tačiau ilgainiui gali pakenkti normaliai žandikaulio ir dantų raidai.
Stenkitės anksčiau atpratinti vaiką nuo piršto čiulpimo.
Pastebėjus nuolatinį kvėpavimą per burną, pasitarkite su gydytoju – svarbu laiku nustatyti priežastį.

Gyvenimas su šiuo įpročiu

Daugeliu atvejų, taikant logopedo ar ortodonto rekomenduojamas priemones, galima sėkmingai atsikratyti liežuvio stūmimo. Reguliarios mankštos, korekcinės priemonės ir kantrybė – raktas į sėkmę, nes išsiugdyti naujus įpročius reikia laiko. Tinkamas gydymas padeda ištaisyti ir galimas pasekmes, tokias kaip netaisyklinga sąkandis ar kalbos sutrikimai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei vaikas sulaukęs 4 metų vis dar stumia liežuvį, verta apsilankyti pas gydytoją ar odontologą. Iki šio amžiaus dauguma vaikų praranda liežuvio išstūmimo refleksą, todėl užsitęsęs įprotis gali signalizuoti apie galimas ateities problemas: dantų netaisyklingumą, kalbos sunkumus.