Vaizdo žaidimų priklausomybė – tai būklė, kuomet žmogus nebekontroliuoja savo įpročių žaisti žaidimus ir dėl to nukenčia svarbios jo gyvenimo sritys: savirūpa, santykiai, mokslai ar darbas.
Bendras vaizdas
Ši priklausomybė pasireiškia žaidžiant įvairius elektroninius žaidimus, tačiau dažniausiai kyla tiems, kurie daugiausia žaidžia internetu. Ar internetiniai ir vaizdo žaidimai verti būti laikomi priklausomybe ar psichikos sutrikimu – vis dar diskutuojama. Daugelis ekspertų lygina šią priklausomybę su žaidimų azartiniais lošimais, nes čia svarbi tampa pergalės patirtis. Kiti specialistai mano, kad toks palyginimas netikslus – lošimuose vyrauja atsitiktinumas ir pinigų praradimai, o žaidimuose dažnai reikia greitos reakcijos ar įgūdžių. Nepaisant šių skirtumų, visi sutarė dėl vieno: jei žaidimų įprotis ima daryti didelę neigiamą įtaką kasdienybėje, verta rimtai susirūpinti savo sveikata.
Kas dažniausiai susiduria su priklausomybe?
Tiek vaikai, tiek paaugliai, tiek suaugusieji gali susidurti su vaizdo žaidimų priklausomybės problema. Vis dėlto, ši būklė dažniau pasitaiko suaugusiems žaidėjams.
Kaip paplitusi ši problema?
Mokslininkų vertinimu, nuo vaizdo žaidimų priklausomybės kenčia nuo 1,7 % iki 10 % gyventojų, tačiau šie duomenys labai svyruoja dėl skirtingų vertinimo kriterijų.
Vaizdo žaidimų priklausomybės simptomai
- Su mokslu, darbu ar namuose susijusių pareigų prastėjimas dėl pernelyg dažno žaidimo.
- Nerimas, liūdesys, irzlumas, kai nėra galimybės žaisti.
- Nuolatinis poreikis žaisti vis ilgiau tam, kad patirtų tokią pačią malonumą kaip anksčiau.
- Apleidimas kitų pomėgių ar socialinių santykių dėl žaidimų.
- Nesugebėjimas sumažinti žaidimams skiriamo laiko, nors suprantamos neigiamos pasekmės.
- Melo įpročiai apie tai, kiek laiko iš tiesų praleidžiama žaidžiant.
- Pamiršta asmens higiena arba savęs priežiūra dėl žaidimo.
- Žaidimų naudojimas kaip būdas pabėgti nuo stresinių situacijų arba išvengti konfliktų.
- Žaidimai tampa pagrindine priemone kovoti su negatyviomis emocijomis, kaip kalte ar beviltiškumu.
Kas lemia priklausomybės riziką?
Mokslininkai vis dar tikslina, kodėl vaizdo žaidimai kai kuriems žmonėms tampa priklausomybės šaltiniu. Žinoma, kad žaidimų metu patiriama pergalė gali paskatinti dopamino išsiskyrimą. Dopaminas – tai cheminė medžiaga smegenyse, siejama su malonumu ir motyvacija. Jis taip pat dalyvauja ir kitose priklausomybėse, pavyzdžiui, lošimų ar medžiagų vartojimo. Nauji neurologiniai tyrimai rodo, kad žmonių, kuriems pasireiškia vaizdo žaidimų priklausomybė, smegenų veikla panaši į tų, kurie turi kitų priklausomybių.
Priklausomybės diagnozė
Jeigu kyla įtarimų dėl priklausomybės, paprastai žmogus nukreipiamas konsultuotis su psichikos sveikatos specialistu. Vertinant, ar žmogui verta diagnozuoti šį sutrikimą, atsižvelgiama į žaidimų modelį, įpročius ir jų poveikį asmeniniam gyvenimui. Dažniausiai, kad diagnozė būtų patvirtinta, žaidimams būdinga elgsena turi trukti bent vienerius metus ir stipriai apsunkinti kasdienio gyvenimo kokybę – tiek asmeninį, tiek socialinį ar profesinį funkcionavimą.
Priklausomybės gydymo galimybės
Pagrindinės pagalbos priemonės – tai pokalbių terapija ar psichoterapija. Darbas su psichologu ar psichiatru padeda išmokti atpažinti ir keisti žalingus elgesio bei mąstymo modelius.
Kokios terapijos gali būti naudingos?
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai kryptinga terapija, padedanti suprasti, kaip mintys paveikia elgesį. KET taikant vaizdo žaidimų priklausomybei, galima išmokti pakeisti žalingus įpročius ir juos atpažinti.
- Grupinė terapija: Jos metu keletas žmonių kartu dalijasi savo patirtimis ir ieško bendrų sprendimų, vadovaujant specialistui. Ši pagalba ypač vertinga tiems, kurie dėl žaidimo prarado ryšį su draugais ar socialine aplinka.
- Šeimos ar porų konsultacijos: Jos padeda artimiesiems geriau suprasti priklausomybę ir kurti stabilesnę aplinką namuose.
Jeigu kartu su priklausomybe pasireiškia kiti psichikos sveikatos sutrikimai, kaip depresija, nerimas ar dėmesio deficito/aktyvumo sindromas, gydytojas gali paskirti ir medikamentų gydymą šiems simptomams valdyti.
Rizikos veiksniai
Nors tyrimai apie žaidimų priklausomybę dar vystosi, jau žinomi tam tikri padidintos rizikos veiksniai, tarp jų:
- Impulsyvumas.
- Prastas savikontrolės jausmas.
- Nerimas.
- Didėjantis laikas ir pinigų kiekis, skiriamas žaidimams.
- Dažnesnis dalyvavimas žaidimų bendruomenėse.
Visgi žaidimų priklausomybė pasireiškia tik nedidelei daliai visų žaidėjų. Svarbu stebėti, ar žaidimams nepradedama teikti pirmenybė kitų kasdienių veiklų sąskaita. Jei pastebite, kad apleidžiate higieną, darbus ar santykius vien dėl žaidimo, tai gali būti pirmi priklausomybės ženklai.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei pradėjote nerimauti dėl savo ar artimojo žaidimų įpročių ir jaučiate, kad dėl to kyla kasdienių problemų, verta pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
Nustačius priklausomybę, labai svarbu neprarasti motyvacijos ieškantis pagalbos ir įsipareigoti gydymui. Tikėtina, kad pradėję gydymą, reguliariai lankysite specialisto konsultacijas. Tai padės ne tik valdyti priklausomybę, bet ir grąžins gyvenimo kokybę.
