Balso sutrikimai: rūšys, priežastys ir gydymas

Balso sutrikimai – tai būklės, kurios pakinta mūsų gebėjimą kalbėti ar keičia balso tembrą, stiprumą ar aukštį. Daugumai žmonių balsas susiformuoja, kai pro plaučius kylantis oras eina per gerklas ir balso stygas, kurios susiliečia ir vibruoja, taip sukurdamos garsą. Jei dėl kokios nors priežasties ši sistema ima veikti ne taip, kaip turėtų, balsas gali tapti kitoks nei įprastai – pakisti gali tiek jo garsumas, tiek skambesys.

Kokiais atvejais atsiranda balso sutrikimai

Yra įvairių priežasčių, dėl kurių gali sutrikti balsas. Pagal kilmę jie dažniausiai skirstomi į organinius, neurologinius ir funkcinius:

Organiniai. Tokie sutrikimai kyla dėl fizinių pokyčių balso stygose, gerklose ar net plaučiuose – pavyzdžiui, galimi išaugos ar mazgeliai.
Neurologiniai. Sutrikimas pažeidžia nervus, valdančius balso stygų darbą.
Funkciniai. Tokiu atveju balso aparatas, t. y. stygos ir gerklos, būna visiškai sveiki, bet žmogui sunku jį tinkamai naudoti – dažnai tai lemia netinkama raumenų veikla ar emociniai veiksniai.

Būtina žinoti, kad skirtingi sutrikimo tipai gali persipinti. Pavyzdžiui, jeigu dėl neurologinės priežasties viena styga „nebedirba“ kaip reikia, kita ima jai kompensuoti, o tai iššaukia papildomą įtampą (funkcinį sutrikimą). Ilgainiui ši įtampa gali sukelti organinius pakitimus – kaip mazgelius ant balso stygų.

Dažniausi balso sutrikimų tipai

Laringitas. Dažniausiai sukeltas balso stygų sudirginimo ar patinimo dėl infekcijos ar alergijos. Paprastai laikinas.
Balso raumenų įtampos disfonija. Kai raumenys apie gerklas ar net kaklą, pečius bei viršutinę nugarą tampa pernelyg įsitempę.
Spazminė disfonija. Neurologinis sutrikimas, kai balso stygose atsiranda nevalingi spazmai.
Balso stygų pakitimai. Gerybinės išaugos – mazgeliai, polipai ar cistos, keičiančios balso skambesį.
Balso stygų paralyžius. Styga ar abi nejudamos taip, kaip turėtų, todėl sunku ar net neįmanoma valdyti balso.

Taip pat būna ir viršutinių kvėpavimo takų sutrikimų, kai balso stygos ar aplinkiniai audiniai funkciniu požiūriu nustoja tinkamai judėti. Dėl to žmogus gali sunkiai įkvėpti. Tokių būklių pavyzdžiai – laringinis obstrukcija ar fizinio krūvio metu išsivystanti obstrukcija.

Susiję įrašai

Balso sutrikimų simptomai

Balso pakitimai priklauso nuo konkrečios priežasties, tačiau dažniausiai žmonės pastebi:

Balsas skamba silpnai, sunku jį išgauti ar pakelti
Garsas tampa užkimęs, šiurkštus, tarsi „prarastas“
Juntamas šiurkštumas ar duslus tonas
Balsas garsus arba labai tylus, nepastovus
Balsas mirguliuoja, nutrūksta ar būna „pertrauktas“
Galima jausti tarsi gerklėje būtų gumulas
Kalbėjimas gali sukelti skausmą arba reikalauti daug pastangų

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pernelyg dažnas ar intensyvus balso naudojimas – rėkimas, dainavimas, net ilgas kalbėjimas – dažniausiai lemia balso problemų atsiradimą. Dažnai jos laikinos ir susijusios su peršalimu, sinusų ar gerklės uždegimu, alergijomis. Pasveikus nuo šios ligos balsas paprastai atsistato per keletą dienų ar savaičių.

Kai priežastys sudėtingesnės, balso sutrikimą gali paskatinti struktūriniai pažeidimai arba raumenų ir nervų pakitimai balso stygose ir gerklose. Tam tikros gyvenimo aplinkybės arba ligos padidina riziką susidurti su šiuo sutrikimu:

Vyresnis amžius (ypač moterims virš 60 metų)
Profesijos, kuriose tenka daug kalbėti (pvz., pedagogai, dainininkai, skambučių centruose dirbantys specialistai)
Žalingi įpročiai – alkoholis, rūkymas
Ankstesnės kaklo ar gerklės operacijos (pvz., po skydliaukės šalinimo ar dirbtinio kvėpavimo)
Endokrininės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas
Kitos sveikatos problemos – neurologinės ligos, autoimuniniai sutrikimai, lėtinis ar gastroezofaginis refliuksas, gerklų vėžys, priklausomybės

Balso sutrikimų diagnozavimas

Dažnai pirmasis specialistas, į kurį kreipiamasi, yra šeimos gydytojas. Esant reikalui, jis gali nukreipti pas gydytoją otorinolaringologą ar logopedą, kuris specializuojasi balso problemų srityje. Konsultacijos metu bus užduodami klausimai apie jūsų simptomus ir gyvenimo aplinkybes, domimasi, kaip balso pokyčiai paveikė kasdienybę tiek darbe, tiek namuose.

Specialistas apžiūrės galvą, kaklą, gerklę, klausysis jūsų balso, gali paprašyti pakartoti tam tikrus garsus ar sakinius, keisti balso aukštį. Svarbu iškart informuoti apie visus nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, skausmą ar sunkumą kvėpuojant pokalbio metu.

Kokie tyrimai gali būti atliekami?

Laringoskopija. Specialiu vamzdeliu su kamera apžiūrimos balso stygos ir gerklos. Jei reikia, atliekama biopsija – paimamas audinio mėginys.
Videostroboskopija. Šiuo tyrimu galima įvertinti, kaip balso stygos juda, kai žmogus kalba, vaizdas rodomas sulėtintai.
Gerklų elektromiografija. Elektrodais matuojami nervinių impulsų siunčiami signalai balso raumenims.
MRT ar kompiuterinės tomografijos tyrimai. Leidžia geriau įvertinti struktūrinius balso stygų pokyčius, nustatyti galimas išaugas ar kitas problemas.

Gydymo galimybės

Dažnai, jei balso pokyčiai staigūs ir susiję su peršalimu ar balso nuovargiu, užtenka pailsėti, vengti garsaus kalbėjimo ir kelias dienas kuo mažiau naudoti balsą. Kitais atvejais gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo diagnozės, bet dažniausiai taikomi šie metodai:

Balso terapija. Logopedai padeda išmokti, kaip efektyviausiai naudoti balsą, pritaiko kvėpavimo ir balso stiprinimo pratimus, moko rūpintis savo balsu kasdien.
Vaistai. Jei balso problemas sukelia refliuksas ar uždegimas, gali būti paskirti vaistai nuo rūgšties, rečiau – antibiotikai arba steroidai.
Medicininės procedūros ar operacija. Jei balso stygose atsiradę mazgeliai ar cistos, gali prireikti juos pašalinti chirurginiu būdu. Kartais leidžiama botulino toksino į raumenis, kad sumažėtų raumens įtampa, o kai kuriais atvejais į balso stygų tarpelį sušvirkščiamas užpildas ar įdedamas implantas, padedantis stygoms geriau priglusti.

Kaip sumažinti riziką ir išsaugoti balsą

Nors ne visų balso sutrikimų galima išvengti, saugoti balsą verta kiekvienam. Svarbiausi patarimai:

Nerūkykite, nevartokite alkoholio ir kitų svaigalų
Gerkite pakankamai vandens, kad balso stygos būtų drėgnos ir judėtų lengvai
Reguliariai plaukite rankas ir venkite infekcijų
Prireikus balso dažnai ilsėkitės – ypač jei dirbate daug kalbėdami
Žinokite savo balso galimybių ribas
Jei daug kalbate ar dainuojate, būtina „apšilti“ ir apsaugoti balsą nuo staigaus perkrovimo

Net jei balso sutrikimas susijęs su jo pervargimu ar kvėpavimo takų uždegimu ir dažnai praeina savaime, svarbu laiku reaguoti į užsitęsusius ar sunkėjančius simptomus. Taip pavyks išvengti sudėtingesnių ligų ir rimtesnio gydymo.

Bendra prognozė ir gyvenimo kokybė

Dažniausiai balso sutrikimai, kuriuos sukelia pertempimas ar infekcijos, būna laikini ir nesukelia ilgalaikių pokyčių. Sudėtingesniais atvejais, kai sutrikimas susijęs su uždegimo, raumenų ar nervų pažeidimu, gali prireikti daugiau laiko ir pastangų – kartais būtinas gydymas ar net operacija. Vis dėlto dauguma žmonių, gavę tinkamą pagalbą, vėl gali džiaugtis pilnaverčiu balsu ir bendravimu.

Kasdieniai patarimai balsui saugoti

Jei kovojate su balso sunkumais, svarbiausia – laikytis paskirto gydymo plano. Tačiau nepamirškite, kad kalbėjimo sunkumai gali paveikti ir emocinę savijautą. Nuolatinis balso silpnumas gali sukelti nusivylimą ar socialinį atsiribojimą tiek suaugusiems, tiek vaikams. Svarbu kalbėtis apie iškylančius sunkumus su gydytoju ir ieškoti pagalbos, jei sunku susitaikyti su balso pokyčiais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite neaiškius ar užsitęsusius balso pakitimus, kurie nepraeina per kelias savaites, būtinai susitarkite dėl specialistų konsultacijos. Greitas gydymas gali apsaugoti nuo komplikacijų ir padėti išvengti rimtesnių balso stygų pažeidimų, dėl kurių gali prireikti sudėtingesnio gydymo.