Balistinis tempimas – tai viena iš aktyvaus tempimo rūšių, dažnai sutinkama sportininkų treniruočių programose. Ši technika pasižymi energingais, šokčiojančiais judesiais, kurie leidžia raumenims pasiekti didesnę judesio amplitudę nei įprastai. Bet ar toks būdas tinkamas kiekvienam?
Kaip balistinis tempimas skiriasi nuo kitų metodų
Skirtingai nei statinis tempimas, kai pozicija laikoma ramiai ir pastoviai, balistinis tempimas verčia raumenis dirbti greitai ir stipriai, dažnai naudojant spyruokliuojančius judesius. Pavyzdžiui, vietoj to, kad palengva pasilenktumėte link kojų pirštų ir laikytumėtės, balistiniame variante žmogus atlieka trumpus šokčiojančius judesius, „trūkčiodamas“ link pirštų.
Balistinis ar dinaminis tempimas?
Dažnai šios dvi technikos painiojamos. Nors abiejuose naudojami judesiai, dinaminis tempimas atliekamas lėčiau ir kontroliuojamiau, neviršijant natūralaus raumenų ištempimo ribų. Jame nėra staigių šuoliukų ar trūkčiojimų, pvz., rankų sukamieji judesiai (ratukai). Dėl to būtent dinaminis tempimas sulaukia daugiau specialistų rekomendacijų nei balistinis.
Kada balistinis tempimas gali būti naudingas
Šokliojančio tipo tempimai kai kuriose sporto šakose gali padėti išplėsti judesio amplitudę ir padidinti raumenų galią. Tokį tempimą dažnai renkasi šokėjai, kovos menų atstovai, futbolininkai ar krepšininkai, siekiant pagerinti šuolio aukštį ar smūgio stiprumą. Balistinio tempimo metu raumenys ir sausgyslės ištęsiamos smarkiau negu kasdienių pratimų metu, todėl galima didesnė judesio laisvė.
Mūsų raumenyse esantys receptoriai stebi, kiek ir kaip intensyviai jie tempiami. Per stiprus tempimas sukelia apsauginę reakciją – raumuo susitraukia, kad apsaugotų sąnarį nuo pažeidimo. Tačiau balistinio tempimo metu dažnai šis apsauginis mechanizmas apeinamas, tad raumuo pratęsiamas ilgiau ir intensyviau.
Galima rizika ir atsargumo priemonės
Nors balistinis tempimas kai kuriems sportininkams gali būti naudingas, jis kelia nemažai rizikų. Trūkčiojantys, staigūs judesiai apkrauna sausgysles ir raiščius, todėl gali atsirasti patempimų, uždegimų ar net mikrotraumų. Ilgainiui tokie pažeidimai silpnina audinius ir netgi mažina sąnarių lankstumą. Be to, šis tempimo būdas nerekomenduojamas žmonėms, kurių tikslas – tiesiog lankstesnis kūnas ar gera savijauta, nes čia padidėja raumenų traumų tikimybė. Statinis tempimas daug švelnesnis ir saugesnis, ypač pradedantiesiems.
Nuo ko pradėti galvojant apie balistinį tempimą
Šį tempimo būdą reikėtų rinktis tik tada, kai žinote, ką darote ir jūsų kūnas jau pratus prie intensyvių krūvių. Prieš įtraukiant balistinį tempimą į savo treniruotes, būtina pasitarti su gydytoju ar sporto specialistu, kuris padės įvertinti naudą ir galimą riziką pagal jūsų asmeninius poreikius.
Išvada
Balistinis tempimas gali pagelbėti tam tikroms sporto šakoms, ypač jei siekiama didesnio raumenų lankstumo ar jėgos. Pavyzdžiui, kai kurių tyrimų duomenimis, šis metodas veiksmingiau didina įtemptų raumenų – pvz., užpakalinės šlaunies dalies – lankstumą. Tačiau norint jį saugiai taikyti, reikia išmanymo, tinkamo pasiruošimo ir atsakomybės.
Atminkite: tempimo metu turėtumėte jausti lengvą tempimą, bet niekada – skausmo.
