Dermatofibromos – tai nedidelės, apvalios, gerybinės odos sankaupos, kurias nesunkiai galima pastebėti liečiant ar apžiūrint odą. Tokios odos išaugos dažniausiai susiformuoja dėl tam tikrų ląstelių perteklinio dauginimosi viduriniame odos sluoksnyje, vadinamame derma. Dermatofibromos nėra piktybinės, todėl pavojaus sveikatai paprastai nekelia. Jas galima rasti po vieną ar po kelias – kai kuriems žmonėms jos atsiranda būreliais.
Kaip susidaro dermatofibromos
Šios gerybinės išaugos dažniausiai išsivysto tuomet, kai dėl neaiškių priežasčių ima daugintis įvairių tipų ląstelės odoje. Tyrimai rodo, jog dažnai dermatofibromos atsiranda po nedidelės odos traumos – pavyzdžiui, smulkios žaizdelės, dūrio ar vabzdžio įkandimo. Vis tik tikslios šio proceso priežastys dar nenustatytos.
Rizikos veiksniai
Pastebėta, kad dažniau dermatofibromos formuojasi suaugusiems nuo 20 iki 49 metų amžiaus. Statistiškai jos pasitaiko dažniau moterims, taip pat šiek tiek didesnė rizika tenka žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Tie, kurie patiria smulkių odos pažeidimų, taip pat gali būti labiau linkę į šių gerybinių darinukų atsiradimą.
Dermatofibromų požymiai
Šios sankaupos išoriškai primena odos gumulėlius ar išsikišimus, kurie būna įvairių atspalvių: nuo rausvos iki rusvos ar rudos spalvos. Dažniausiai jų skersmuo siekia 7–10 milimetrų, tačiau dydis gali būti ir mažesnis arba didesnis. Dermatofibromos paprastai yra kietos liečiant ir retos atvejais gali būti truputį jautrios spaudimui. Didžioji dauguma jokių kitų simptomų nesukelia.
Tos išaugos dažnai atsiranda ten, kur oda labiau atvira – ant rankų, kojų, kartais ir kitose kūno vietose. Jos auga lėtai, neplinta į gilesnius audinius ir netampa pavojingos sveikatai.
Kaip nustatoma diagnozė
Paprastai dermatofibromą nesunku atpažinti per apžiūrą – gydytojas dermatologas auglį įvertina vizualiai. Kartais gali būti naudojamas dermatoskopas, o jei kyla abejonių – atliekama odos biopsija, kad būtų atmestos kitos galimos ligos.
Gydymo galimybės
Dermatofibromos dažniausiai nekelia grėsmės, todėl jų šalinti nebūtina – nebent dėl estetinių priežasčių. Lengvesniais atvejais galima taikyti šalčio terapiją (šaldyti skystu azotu), suleisti vietinių kortikosteroidų arba šalinti lazeriu. Darinuko paviršių galima nuskusti specialiu instrumentu, kad būtų mažiau matomas, tačiau kartais audinys atsinaujina ir išauga iš naujo.
Norint visiškai pašalinti dermatofibromą, taikomas platus chirurginis išpjovimas. Tiesa, po tokios procedūros lieka randas, kuris kai kuriems gali būti ne mažiau pastebimas nei pati išauga. Svarbu: bandyti šalinti dermatofibromą namuose negalima, nes tai gali sukelti infekciją, kraujavimą ar randėjimą.
Kokia prognozė?
Dermatofibromos retai sugrįžta arba atsinaujina po gydymo, tačiau kai kuriais atvejais gali išaugti iš naujo. Pati išauga sveikatos pablogėjimo nesukelia ir ilgainiui nesikeičia – dažniau reikalauja dėmesio tik dėl išvaizdos. Iš esmės dermatofibromos neturi didelės įtakos kasdieniam gyvenimui.
Ar įmanoma išvengti dermatofibromų?
Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kodėl vieniems žmonėms dermatofibromos susiformuoja, o kitiems – ne. Kadangi pagrindinės priežastys lieka neaiškios, veiksmingų prevencijos priemonių kol kas nėra.
