Raumenų nuovargis dažnai pasireiškia po treniruočių ar intensyvaus fizinio krūvio, tačiau tai nebūtinai vienintelė šio nemalonaus pojūčio priežastis. Jį lemti gali ir tam tikri vaistai, bei įvairios sveikatos būklės – pavyzdžiui, anemija, dehidratacija, depresija ar hepatitas C.
Kas yra raumenų nuovargis?
Iš pradžių, pradėję mankštintis ar atlikdami darbus, raumenyse jaučiame jėgą ir ištvermę. Tačiau ilgiau kartojant judesius raumenys pamažu silpsta, kyla nuovargio jausmas. Taip pasireiškia raumenų nuovargis – būklė, kai raumenys nebegali dirbti taip gerai kaip anksčiau, tampa vangūs, sumažėja jų darbingumas.
Nors sportas dažnai yra pagrindinė raumenų nuovargio priežastis, kartais šią būklę išprovokuoja sveikatos sutrikimai ar kiti veiksniai.
Kas gali sukelti raumenų nuovargį?
Raumenų nuovargis kyla ne tik nuo aktyvios fizinės veiklos. Yra nemažai sąlygų, dėl kurių jaučiame raumenų silpnumą ar išsekimą. Dažnesnės priežastys:
- prasta fizinė forma
- amžius
- dehidratacija
- anemija
- nėštumas
- depresija ar nerimas
- nervų-raumenų ligos (pavyzdžiui, miastenija)
- raumenų uždegiminės ligos (myositas)
- infekcinės ligos (pvz., hepatitas C, ŽIV, gripas, tuberkuliozė, anaerobinės infekcijos)
- Addisono liga
- cheminiai veiksniai (vaistai, chemoterapija, mineralų trūkumas)
- lėtinio nuovargio sindromas
- fibromialgija
- ankstyvas pieno rūgšties kaupimasis
- raumenų distrofija
- nepakankamas raumenų tonusas dėl kitų ligų
- skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė)
- miego trūkumas
- insultas
Raumenų nuovargio požymiai
Ši būklė pastebima ne vienoje kūno vietoje – ji gali reikštis įvairiai. Vienas iš ankstyviausių ženklų – raumenų silpnumas. Kiti galimi simptomai:
- skausmingumas
- lokalus skausmas
- dusulys
- raumenų trūkčiojimas
- drebulys
- susilpnėjusi jėga, silpnas sugniaužimas
- raumenų mėšlungis
Jei kasdieniai darbai tampa per sunkūs arba simptomai progresuoja, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją – kai kada tai gali rodyti rimtesnę sveikatos problemą.
Kaip padėti raumenims atsigauti?
Koks gydymas bus efektyvus, priklauso nuo to, kas lėmė jūsų raumenų išsekimą bei kitus pojūčius. Jei nuovargis atsirado ne dėl fizinės veiklos, būtina gydytojo konsultacija – tik specialistas galės tiksliai nustatyti priežastį ir tinkamai pasirinkti tolimesnius veiksmus.
Daugeliui žmonių pakanka leisti raumenims pailsėti, skirti laiko atsigavimui, išlaikyti skysčių balansą ir maitintis pilnavertiškai. Subalansuota mityba, pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis padeda raumenims atsistatyti ir palaikyti jų normalią funkciją.
Aktyviau judant verta nepamiršti apšilimo – tempimo pratimai prieš ir po treniruotės padeda apsaugoti nuo sužalojimų ir mažina uždegimą. Esant užsitęsusiam nuovargiui, kartais padeda karšto ir šalto kompresų terapija, o stipresniems atvejams reikalingi gydymo būdai ar kineziterapija, skirti pagerinti judumą ir greičiau grįžti į įprastą ritmą.
Kaip saugotis raumenų nuovargio?
Norėdami išvengti ar sumažinti nuovargio tikimybę, pasirūpinkite pakankamu poilsiu, kokybiška mityba bei pastoviu, bet nepervargstančiu fiziniu aktyvumu. Jei prie jūsų nuovargio prisideda kiti keisti simptomai ar poilsis nepadeda, nesigydykite savarankiškai – pasitarkite su specialistu. Tai gali būti ženklas apie rimtesnius sutrikimus, kuriems reikalinga profesionali pagalba.
Perspektyvos ir rekomendacijos
Paprastai lengvas raumenų nuovargis išnyksta pailsėjus, tačiau ilgai trunkantis, progresuojantis ar kartu atsirandantys nauji simptomai signalizuoja, kad būtina ieškoti priežasties. Negydomas sunkesnis nuovargis didina traumų riziką ir apkrauna organizmą. Visada patikėkite savo sveikatą gydytojui, ypač jeigu savijauta kelia nerimą arba trukdo įprastai gyventi.
