Habba sindromas – tai terminas, naudojamas apibūdinti specifinį lėtinio viduriavimo atvejį, kuris gali būti susijęs su tulžies pūslės sutrikimais. Pastaraisiais metais ši sąvoka dažniau minima ieškant priežasčių, kodėl kai kuriems žmonėms nepavyksta sustabdyti viduriavimo net taikant įprastines dirgliosios žarnos sindromo (DŽS-D) gydymo priemones.
Kas yra Habba sindromas
Habba sindromu vadinama būklė, kai dėl netinkamo tulžies pūslės veikimo į žarnyną patenka pernelyg daug tulžies rūgščių. Tokia situacija dažniausiai pasireiškia lėtiniu, po valgio atsirandančiu viduriavimu, kuris nebūdingas kitoms žarnyno problemoms. Pasirodo, kad kai kuriems žmonėms ilgalaikis viduriavimas yra susijęs būtent su tulžies rūgščių pertekliumi, o ne su tipiniu DŽS.
Kaip atpažįstamas šis sindromas
Vienas iš pagrindinių Habba sindromo požymių – viduriavimas, kuris pasireiškia iškart arba greitai po valgio. Standartinis gydymas dirgliosios žarnos sindromui dažnai nepadeda. Šiems pacientams tyrimai rodo nenormalią tulžies pūslės veiklą, kurią galima aptikti radiologiniais testais. Kita vertinga informacija – dažnas teigiamas paciento atsakas į vaistus, surišančius tulžies rūgštis.
Diagnozavimas ir tyrimai
Jei ilgai kamuoja lėtinis viduriavimas, verta su gydytoju aptarti galimus tyrimus. Diagnostikai gali būti reikalingi įvairūs testai, tokie kaip kraujo tyrimai, išmatų analizės, rentgenas ar kolonoskopija. Taip pat gydytojai gali rekomenduoti patikrinti tulžies pūslės funkciją, pavyzdžiui, atliekant DISIDA skenavimo procedūrą su specialiu kontrastu. Paieškos metu svarbu atskirti šią būklę nuo kitų galimų priežasčių, tokių kaip uždegiminės žarnyno ligos ar absorbcijos sutrikimai.
Gydymo galimybės
Habba sindromas dažniausiai gydomas vaistais, kurie suriša ir pašalina iš žarnyno perteklių tulžies rūgščių. Tam dažnai naudojamos tokios veikliosios medžiagos kaip cholestiraminas, kolesevelamas ar kolestipolis. Šių vaistų tikslas – sumažinti tulžies poveikį žarnynui ir taip palengvinti viduriavimo simptomus.
Kodėl apie Habba sindromą žinoma nedaug
Šis sindromas nėra pripažįstamas kaip oficiali liga, todėl apie jį viešojoje erdvėje informacijos pasitaiko retai. Tačiau tyrėjų pastebėjimai rodo, kad nemažai pacientų, kuriems nustatytas DŽS-D arba funkcinis viduriavimas, iš tiesų kenčia dėl ne iki galo išaiškintų tulžies rūgščių apykaitos sutrikimų, kuriuos galima efektyviai gydyti.
Apibendrinimas
Habba sindromas atkreipė dėmesį į tulžies pūslės vaidmenį lėtinio viduriavimo kilmėje ir paskatino ieškoti tikslesnių diagnozių, kai įprastas DŽS gydymas neveiksmingas. Jei viduriavimai vargina ilgiau nei keturias savaites, verta pasitarti su gydytoju dėl galimų papildomų tyrimų – išsiaiškinti, ar nėra tulžies rūgščių sutrikimų ar kitų panašių problemų.













