Hafefobija – tai stipri baimė būti paliestam, kuri gali smarkiai paveikti kasdienybę. Žmogus, turintis šį sutrikimą, dažnai patiria skausmingą ar nepakeliamą diskomfortą, kai tik kas nors bando jį paliesti. Kai kuriems ši baimė kyla tik kontaktuojant su tam tikros lyties asmenimis, kitiems – su bet kuo.
Kas būdinga hafefobijai
Hafefobija dažnai pasireiškia ne tik nenoru būti apkabintam ar nenorint, kad kas nors peržengtų asmeninę erdvę. Tai gili, kartais net paralyžiuojanti baimė, kurią lydi stiprios emocinės ir fizinės reakcijos. Tokie pojūčiai smarkiai skiriasi nuo paprasto nemėgimo prisilietimų – jie gali apriboti žmogaus galimybes gyventi visavertį gyvenimą.
Galimi simptomai
- Panikos priepuoliai
- Bėrimas ar dilgėlinė
- Alpimas ar silpnumas
- Pykinimas
- Širdies plakimo sustiprėjimas
- Dažnas kvėpavimas ar dusulys
Neretai dėl šios baimės gali išsivystyti agorafobija – polinkis vengti situacijų ir vietų, kuriose žmogų gali paliesti kiti. Tai gali dar labiau apriboti kasdienę veiklą ir bendravimą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Hafefobijos kilmė nėra visiškai aiški. Vieni tyrėjai mano, kad šis nerimas gali būti įgimtas ar susijęs su tam tikrais smegenų veiklos pokyčiais. Kiti sieja hafefobiją su anksčiau patirtais traumavusiais potyriais, ypač jei žmogus išgyveno fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą. Nors tikslių priežasčių nustatyti nepavyko, manoma, kad patirtos traumos yra svarbus veiksnys šiai baimei išsivystyti.
Kaip atpažįstama hafefobija?
Šis sutrikimas priskiriamas retoms specifinėms fobijoms. Jis nustatomas pagal griežtus psichikos sveikatos specialistų keliamus kriterijus, kai žmogus:
- Jaučia nuolatinę, stipriai perdėtą ar nepagrįstą baimę būti paliestam;
- Iš karto susidūręs su baimės šaltiniu patiria nerimą ar panikos priepuolį;
- Supranta, kad baimė yra neadekvati arba nelogiška;
- Vengia kontaktų arba situacijų, kur gali sulaukti prisilietimo;
- Dėl baimės patiria sunkumų kasdieniame gyvenime, socialinėse ar profesinėse srityse.
Pagalba ir įveikos būdai
Vieningo gydymo metodo nėra, tačiau egzistuoja keletas būdų, kaip sumažinti šio sutrikimo poveikį. Efektyvus gali būti nuoseklus susidūrimas su baimę keliančia situacija, kai, prižiūrint specialistui, žmogus palaipsniui mokosi jaustis saugiau patirdamas prisilietimus. Tokia terapija dažnai mažina neigiamas emocijas ir pamažu keičia santykį su prisilietimu.
Kai kuriais atvejais hafefobiją lydi kiti emociniai sunkumai, pavyzdžiui, nerimo ar depresijos sutrikimai. Pastariesiems gydyti gali būti pasitelkiami vaistai, tačiau tai aptariama individualiai su gydytojais.
Dar vienas pagalbos būdas – kognityvinė elgesio terapija. Ji padeda atpažinti ir keisti baimę kurstančias mintis bei elgesio modelius. Kai kuriems žmonėms naudingos ir kitos psichoterapijos rūšys, pavyzdžiui, dialektinė elgesio terapija ar hipnozė.
Kada ieškoti specialistų pagalbos?
Nors nedideles, su kasdienybe nesikertančias baimes galima bandyti įveikti savarankiškai, intensyvi hafefobija dažnai trukdo darbui, santykiams ir laisvalaikiui. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į specialistus. Gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai pradedama ieškoti pagalbos – kuo anksčiau, tuo geresni rezultatai. Turint tinkamą palaikymą ir gydymo planą, dauguma žmonių su hafefobija gali išmokti gyventi visavertį, kokybišką gyvenimą.
