Gyvenant su lėtine liga, ypač svarbu dalintis savo patirtimi ir semtis įkvėpimo iš žmonių, susiduriančių su panašiais iššūkiais. Mano kelionė sergant psoriaze nebūtų tokia, kokia yra šiandien, jei ne mano artimieji ir bendraminčių bendruomenė, kurią su meile vadiname „psošeima“.
Psoriazės kelionė – ne viena
Labai svarbu turėti šalia žmones, kurie supranta, palaiko, dalinasi patarimais ir savo pavyzdžiu įkvepia nenuleisti rankų. Mano kasdienybėje apsupta sergančiųjų psoriaze žmonių, kurie tapo mano didvyriais ir padėjo priimti save tokį, koks esu.
Motinos pavyzdys
Mano kelionė su psoriaze neatsiejama nuo mamos. Kai pirmą kartą ant mano alkūnių pasirodė bėrimai, žinojome vos tiek, kad psoriazė dažnai yra paveldima. Visa laimė, mama pati žinojo šios ligos niuansus – ji nedelsdama nuvedė mane pas tinkamą gydytoją ir padėjo pradėti gydymą dar pačioje pradžioje. Tikiu, kad be jos rūpesčio šiandien būčiau visai kitame taške.
Įkvepiantys žmonės, kurie tampa artimi
Kelionei su psoriaze didžiulę įtaką turėjo ir išskirtinės asmenybės. Kiekviena jų skirtingu būdu prisidėjo prie mano kelionės, todėl noriu pasidalinti, kuo jos mane žavi.
- Motina-pradėtoja: Jos rūpestis ir žinios leido anksti pradėti gydymą ir suprasti paveldimumo svarbą.
- Julie: Ji jau nuo mažens susiduria ne tik su psoriaziniu artritu, bet ir su kitomis sveikatos problemomis. Julie išlieka autentiška ir pozityvi, motyvuoja kitus gyventi sveikai, net ir valdant lėtinę ligą. Motinystė mums abiems atnešė naujos patirties ir dar labiau suartino mūsų bendravimą.
- Alisha: Man labai imponuoja jos atvirumas ir energija, keliantys sąmoningumą apie psoriazę tarp spalvotųjų bendruomenių. Psoriazė kiekvienam atrodo skirtingai, o Alisha geba ne tik informuoti, bet ir prisiliesti prie temos su humoro gaidele.
- Todd: Tai žmogus, suvienijęs gausią psoriaze sergančių bendruomenę ir neįkainojamai prisidedantis suteikiant žmonėms žinių ir pasitikėjimo ieškoti pagalbos bei kasdien geriau tvarkytis su savo liga.
- Jaime: Ji kartu su šeima įkvėpė mane nepasiduoti sunkumams. Jaime sūnui psoriazė diagnozuota vos ketverių, vėliau sužinota ir apie psoriazinį artritą. Po kelerių metų šią diagnozę gavo ir pati Jaime. Jų šeimos pastangos šviesti visuomenę, kaip lėtinė liga paveikia visus šeimos narius, įtraukia ir palaiko kitus, kuriems ši tema artima.
Įkvėpimas augti kartu
Kiekvienas iš šių žmonių savo pavyzdžiu rodo, kad psoriazė gali atrodyti ir būti išgyvenama labai skirtingai. Jų istorijos ne tik motyvuoja siekti žinių apie savo sveikatą, bet ir stiprina jausmą, kad niekas neturi likti vienas su savo diagnoze. Būtent drauge galime išmokti prisitaikyti ir kurti kokybišką gyvenimą – net ir su iššūkiais, kuriuos atneša psoriazė.
