Migrena ir stipri migrena iš esmės yra ta pati nervų sistemos liga, tačiau jų pagrindinis skirtumas slypi simptomų intensyvume, dažnyje bei poveikyje kasdieniam gyvenimui.
Simptomai ir skirtumai
Įprasta – lengvesnė migrena dažnai nesukelia rimtų trikdžių kasdieniame gyvenime, o simptomus pavyksta suvaldyti įprastais vaistais. Tačiau sunkios formos migrena būna nepalyginamai stipresnė: skausmas intensyvesnis, trunka ilgiau, o gydymui gali prireikti specializuotų priemonių ir daugiau dėmesio.
Kaip gydoma migrena
Aktyvaus migrenos priepuolio metu dažniausiai skiriami simptomus mažinantys vaistai. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo skausmo sunkumo ir gretutinių simptomų:
- Skausmą malšinantys vaistai – silpnesnį ar vidutinį migrenos skausmą dažnai palengvina nereceptiniai preparatai, tokie kaip ibuprofenas, aspirinas ar paracetamolis.
- Triptanai – kai migrena stipri arba įprastiniai vaistai nepadeda, gali būti skiriami receptiniai triptanų grupės vaistai (pvz., sumatriptanas ar rizatriptanas). Jie veikia kraujagysles bei blokuoja skausmo signalus smegenyse. Geriausią poveikį pasiekia, kai naudojami iškart prasidėjus priepuoliui.
- Kombinuoti vaistai – vaistai, kuriuose derinamas paracetamolis, butalbitalis ir kofeinas, padeda mažinti skausmą, uždegimą ir įtampą.
- Vaistai nuo pykinimo – dažnai kartu su migrena atsiranda pykinimas ar vėmimas. Tokiais atvejais vartojami specialūs antiemetikai, pavyzdžiui, metoklopramidas arba prochlorperazinas, kad palengvintų šiuos simptomus ir padėtų geriau toleruoti kitus vaistus.
- Ergotaminai – kai triptanai neefektyvūs, kartais taikomi ergotaminų grupės vaistai (pvz., dihidroergotaminas), kurie tiekiami purškalo ar injekcijų pavidalu ir greitai mažina stiprų skausmą.
- Kortikosteroidai – kai įprastinis gydymas neveiksmingas, gydytojas gali skirti trumpalaikį steroidų (pvz., prednizolono) kursą uždegimui malšinti ir stipriam priepuoliui įveikti.
Nors stiprus priepuolis dažnai reikalauja galingesnių vaistų, kartais net sunkios migrenos simptomai atslūgsta pavartojus paprastus be recepto parduodamus vaistus. Taip pat būna atvejų, kai net lengva migrena atspari įprastiniam gydymui, todėl prireikia stipresnių priemonių, tokių kaip triptanai ar CGRP blokatoriai.
Migrenos profilaktika
Be gydymo ūmios migrenos metu, ypač dažniems ar stipriems priepuoliams, gali būti skiriami ilgalaikiai vaistai, padedantys rečiau patirti migreną ar sumažinti jos sunkumą:
- Beta adrenoblokatoriai (pvz., propranololis) naudojami kaip prevencinė priemonė.
- Antiepilepsiniai vaistai (topiramatas, valproatas) ypač veiksmingi mažinant atakų dažnį.
- CGRP blokatoriai – naujesnė gydymo kryptis, skirta blokuoti baltymą (CGRP), kuris prisideda prie migrenos išsivystymo. Tarp tokių vaistų – erenumabas ir fremanezumabas.
- Botulino toksino injekcijos dažnai taikomos lėtinei migrenai, ypač jei ji kartojasi dažnai ir ilgai.
Stipri migrena: gydymo ypatumai
Sunki migrena dažnai trunka kelias dienas, persiduoda į kasdienybę ir reikalauja išskirtinio gydymo plano. Neretai įprastiniai vaistai čia nepadeda, todėl reikia ieškoti papildomų būdų, kaip sumažinti skausmą ir kitus simptomus, tokius kaip pykinimą.
Jei simptomai labai stiprūs, gydymui gali būti taikomos vaistų injekcijos ar į veną leidžiami preparatai – ypač gydymo įstaigoje. Tokiu būdu galima greitai sumažinti tiek skausmą, tiek pykinimą, tam pasitelkiami vaidai nuo vėmimo (pvz., metoklopramidas) ar stipresni nuskausminamieji (pvz., morfinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo).
Gydymo esmė
Kiekvienam žmogui parenkamas individualus gydymo planas – derinamos tiek greito poveikio priemonės skausmui ir pykinimui malšinti, tiek ilgalaikė migrenos prevencija.
Tik glaudžiai bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais įmanoma pasiekti geriausią kasdienio gyvenimo kokybę ir sumažinti migrenos poveikį jūsų veiklai.
