Lengvas pažinimo sutrikimas (LPS) – tai nedidelis atminties ar gebėjimo aiškiai mąstyti silpnėjimas, kuris tampa pastebimas tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Šį sutrikimą dažnai galima nustatyti atliekant protinių gebėjimų vertinimo testus.
Simptomai – kaip pastebėti lengvą pažinimo sutrikimą?
LPS pasireiškia įvairiomis formomis, tačiau simptomai dažniausiai skirstomi į dvi pagrindines grupes. Vienus žmones labiausiai veikia atminties sutrikimai – pavyzdžiui, jie dažnai pamiršta susitikimų laiką ar negali prisiminti artimo draugo vardo. Kita grupė susijusi su mąstymo procesais: tampa sunkiau suplanuoti ar atlikti sudėtingesnes užduotis, taip pat gali trūkti nuovokos sprendžiant rizikingas situacijas. Abi šios simptomų grupės neretai pasireiškia vienu metu.
Kodėl išsivysto lengvas pažinimo sutrikimas?
Tiksli LPS atsiradimo priežastis iki šiol išlieka neaiški. Tačiau tyrimai rodo, kad šį sutrikimą gali lemti panašūs smegenų pakitimai, kurie būdingi ir Alzheimerio ligai ar kitoms demencijos formoms. Priežastys gali būti šios:
- Specifinių baltymų sankaupų ir mazgų atsiradimas
- Smegenų sričių, atsakingų už atmintį, mažėjimas
- Skysčiu užpildytų skilvelių išsiplėtimas smegenyse
- Pablogėjusi kraujotaka galvos smegenyse
- Pakartotinės smulkios insulto žalos
- Sumažėjęs gliukozės vartojimas svarbiose smegenų srityse
Diagnozės nustatymas – kaip įvertinamas LPS?
Norint tiksliai įvertinti pažinimo sutrikimo pobūdį, gydytojas paprastai atlieka kompleksinį ištyrimą, apimantį keletą aspektų. Pirmiausia detaliai apklausiamas pacientas apie anksčiau sirgtas ligas, šeimos istoriją ir galimus kitus veiksnius. Vertinamas žmogaus savarankiškumas kasdienėje veikloje, išklausoma artimųjų nuomonė, nes kartais pats žmogus nepastebi visų pokyčių.
Toliau paprastai atliekami įvairūs kognityviniai testai, neurologinis ištyrimas gydytojo kabinete, įvertinama paciento nuotaika bei emocinė būsena – taip atskiriamos kitos psichinės ligos, kurios gali priminti demenciją. Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai bei galvos smegenų vaizdo tyrimai, kurie padeda atmesti kitas galimas ligas.
Kaip padėti sau sergant lengvu pažinimo sutrikimu?
Šiuo metu specifinių vaistų, skirtų LPS gydyti, nėra. Tačiau nemažai tyrimų rodo, kad kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sulėtinti arba netgi sustabdyti sutrikimo progresavimą. Rekomenduojama:
- Reguliariai mankštintis
- Rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata, atsisakyti rūkymo
- Rinktis subalansuotą, gausią šviežių daržovių, vaisių bei pilno grūdo produktų mitybą
- Aktyviai dalyvauti protinę ir socialinę veiklą skatinančiose veiklose
Kokia eiga ir perspektyvos?
Manoma, kad daugiau nei pusei sergančiųjų LPS per kelerius metus gali išsivystyti demencija. Vis dėlto, jei laiku imsitės sveikos gyvensenos priemonių, galima šio proceso sulėtinti arba atitolinti tolesnį pažinimo gebėjimų blogėjimą.
Pagrindinė LPS komplikacija yra rizika išsivystyti Alzheimerio ligai ar kitoms progresuojančioms demencijos formoms. Kadangi apie sutrikimo priežastis vis dar žinoma nedaug, nėra griežtų prevencijos rekomendacijų. Visgi teigiama, kad rūpinimasis kraujagyslių sveikata ir aktyvus gyvenimo būdas gali būti naudingi, nors aiškių įrodymų, kad tai visiškai apsaugo nuo LPS, nėra.
