SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Dermatologija

Odos braškinis hemangiomas

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 30 gruodžio
Kategorija Dermatologija
0
Odos braškinis hemangiomas
Share on FacebookShare on Twitter

Braškinė dėmė – tai ryškiai raudonas odos darinys, dažniausiai pasitaikantis mažiems vaikams. Tokio žymens spalva atsiranda dėl paviršiuje esančių šalia viena kitos susitelkusių smulkių kraujagyslių. Dažniausiai braškinės dėmės visiškai nepavojingos ir savaime išnyksta vaikui augant. Gydymas prireikia labai retai.

Kur ir kaip pasireiškia braškinė dėmė?

Braškinės dėmės dažniausiai aptinkamos ant veido, galvos odos, nugaros arba krūtinės. Nors ir vadinamos įgimtomis, šios dėmės nebūtinai atsiranda iškart po gimimo – kartais jos išryškėja tik vaikui esant kelių savaičių amžiaus. Paprastai tokios žymės tampa nebe tokios matomos arba visai išnyksta iki dešimties metų amžiaus.

Iš arčiau pažiūrėjus, galima pastebėti tankiai išsidėsčiusias smulkias kraujagysles. Braškinė dėmė gali būti įvairių formų:

  • Paviršinės – raudonai ryškios, lygios arba šiek tiek iškilusios virš odos.
  • Gilios – įsitaisiusios gilesniuose audiniuose, dažnai atrodo mėlynos ar purpurinės spalvos. Tokios dėmės dar vadinamos kaverninėmis hemangiomomis.
  • Mišrios – apjungia tiek paviršinį, tiek giluminį sluoksnį.

Braškinė dėmė gali priminti kitas raudonas odos dėmes, tačiau viena populiariausių tarp kūdikių – maždaug vienas iš dešimties vaikų užauga su šia žyme. Skirtingai nei nuolatinės vyno spalvos dėmės, braškinė dėmė galiausiai išblunka.

Susiję įrašai

Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija

Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija

2026 12 sausio
Eisenos sutrikimai

Eisenos sutrikimai

2026 12 sausio

Ar dėl dažno raugėjimo verta sunerimti?

2026 12 sausio

Pelagra (niacino trūkumo liga)

2026 12 sausio

Kas lemia braškinės dėmės atsiradimą?

Šio tipo dėmės išsivysto dėl susikaupusių kraujagyslių, tačiau kodėl jų susitelkia, iki šiol nėra aišku. Kartais pastebima, kad hemangiomų turi keli šeimos nariai, tad gali būti paveldimumo įtaka, tačiau priežastys tikslinamos nuolat vykdomais tyrimais.

Galimos pasekmės

Dažniausiai braškinė dėmė vaikui nesukelia jokių nepatogumų arba komplikacijų, nebent lieka šviesesnis ar pilkšvas randas po dėmei išnykus. Labai retais atvejais, ypač kai dėmė yra didelė, ji gali sukelti sunkumų – pavyzdžiui, sutrikdyti odos funkciją, daryti įtaką kvėpavimui, regėjimui ar klausai, jei auga šalia atitinkamų organų. Tokiais atvejais būtina gydytojo apžiūra ir stebėsena.

Kaip nustatoma braškinė dėmė?

Apžiūros užtenka, kad gydytojas atpažintų braškinės dėmės požymius. Jei kyla abejonių, ar darinys driekiasi giliau po oda, gali būti paskirti papildomi tyrimai:

  • Audinio biopsija
  • Kompiuterinė tomografija (KT)
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Tokie tyrimai padeda įvertinti hemangiomos gylį ir nustatyti, ar ji nesiekia svarbių organų ar audinių.

Braškinės dėmės gydymo galimybės

Specialaus gydymo dažniausiai neprireikia – daugelis braškinių dėmių su laiku pasitraukia savaime. Vis dėlto tam tikrose situacijose, kai žymė didelė, giluminė ar kelia diskomfortą, gydymas gali būti rekomenduojamas.

  • Vaistai, kurie naudojami vietiškai, geriami ar leidžiami į pačią dėmę.
  • Lazerinės procedūros – padeda mažinti dėmės matomumą.
  • Chirurginis šalinimas – taikomas, kai hemangioma kelia grėsmę sveikatai ar organų veiklai.

Visos šios procedūros atliekamos gydytojo, turinčio patirties gydant panašius darinius. Kai kuriais atvejais šalutinis poveikis gali būti randai ar skausmas gijimo metu. Jeigu gydytojas pastebi, kad hemangioma siekia gyvybiškai svarbius organus arba ją būtina šalinti, dažniausiai atliekamas išsamus ištyrimas ir pasirenkamas tinkamiausias gydymas.

Apibendrinimas

Dauguma braškinių dėmių vaikams pranyksta savaime ir nekelia pavojaus sveikatai. Tačiau nedažnais atvejais gali būti reikalinga gydytojo apžiūra bei papildomi tyrimai ir gydymas. Svarbu stebėti, kaip keičiasi dėmės išvaizda, ir laiku pasitarti su specialistu, jei kyla nerimo ar pastebimi neįprasti pokyčiai.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija
Vaistai

Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2026 12 sausio
Eisenos sutrikimai
Ligų simptomai

Eisenos sutrikimai

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 12 sausio
Ar dėl dažno raugėjimo verta sunerimti?
Ligų simptomai

Ar dėl dažno raugėjimo verta sunerimti?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 12 sausio
Kitas įrašas
Tirpimas rieše

Tirpimas rieše

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Tonzilės

Tonzilės

2025 26 spalio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas – 10 pagrindinių priežasčių

2026 4 sausio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija

Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija

2026 12 sausio
Eisenos sutrikimai

Eisenos sutrikimai

2026 12 sausio
Ar dėl dažno raugėjimo verta sunerimti?

Ar dėl dažno raugėjimo verta sunerimti?

2026 12 sausio
Pelagra (niacino trūkumo liga)

Pelagra (niacino trūkumo liga)

2026 12 sausio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija
  • Eisenos sutrikimai
  • Ar dėl dažno raugėjimo verta sunerimti?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.