Nėštumo metu boulingą dažniausiai galima žaisti saugiai, ypač jei nėštumas vyksta sklandžiai ir gydytojas neprieštarauja jūsų fiziniam aktyvumui. Vis dėlto verta prisiminti, kad nėštumo metu kūnas keičiasi: pakinta laikysena, didėja apkrova nugarai, o sąnariai tampa jautresni. Dėl to net ir įprasta veikla, tokia kaip boulingas, gali pareikalauti daugiau atsargumo.
Pagal dabartines medicinos žinias, reguliari, vidutinio intensyvumo fizinė veikla nėštumo metu daugeliui moterų yra naudinga. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą krūvį ir atkreipti dėmesį į signalus, kuriuos siunčia kūnas.
Boulingas nėštumo metu: į ką atkreipti dėmesį
Boulingo kamuolys gali sverti nemažai, todėl didesnė apkrova tenka pečiams, alkūnėms, riešams ir apatinei nugaros daliai. Be to, boulingo takai dažnai būna slidūs, tad padidėja paslydimo rizika. Klinikinė patirtis rodo, kad didžiausią reikšmę turi krūvio sumažinimas ir saugi judesių technika.
Praktiniai saugumo patarimai
- Rinkitės kuo lengvesnį kamuolį. Tikslumas dažnai svarbesnis už svorį, o mažesnė apkrova sumažina riziką pertempti nugarą ar rankos sąnarius.
- Apsvarstykite mažesnių kamuolių formatą. Kai kur siūlomi mažesni ir lengviau valdomi kamuoliai, kurie gali būti patogesni nėštumo metu.
- Saugokite pusiausvyrą ir žiūrėkite po kojomis. Takai specialiai padengiami medžiagomis, kurios palengvina kamuolio slydimą, todėl svarbu neperžengti ribos ir vengti staigių žingsnių slidžioje zonoje.
- Įsiklausykite į savo kūną. Jei tam tikras mostas ar išsiūbavimas sukelia tempimą, skausmą ar nemalonų jausmą sąnariuose, geriau padaryti pertrauką, praleisti raundą arba keisti techniką.
- Švelniai sulenkite kelius. Tokia padėtis padeda išlaikyti stabilesnę laikyseną ir mažina apkrovą apatinei nugaros daliai.
- Venkite staigių judesių. Greiti pasisukimai, trūkčiojimai ar krypties pakeitimai gali labiau apkrauti sąnarius.
Kodėl nėštumo metu sąnariai tampa jautresni
Medicinos praktikoje pastebima, kad nėštumo hormonai keičia raiščių savybes: jie tampa elastingesni. Raiščiai yra jungiamasis audinys, kuris padeda stabilizuoti sąnarius, todėl didesnis jų „laisvumas“ gali lemti didesnę patempimų ar netikėtų judesių traumų tikimybę.
Taip pat, ypač vėlesniais nėštumo etapais, didesnis svoris kūno priekyje keičia pusiausvyrą ir laikyseną. Dėl to sąnariams tenka didesnis krūvis, o apatinė nugaros dalis dažniau pavargsta ar ima mausti. Būtent todėl nėštumo metu verta vengti papildomos apkrovos nugarai.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu: bendri principai
Moksliniai duomenys rodo, kad daugeliui suaugusiųjų rekomenduojamas reguliarus vidutinio intensyvumo aerobinis aktyvumas per savaitę, pavyzdžiui, spartus ėjimas, taip pat pratimai raumenų jėgai palaikyti. Jei iki nėštumo buvote fiziškai aktyvi, dažnai galima tęsti įprastas veiklas, tik jas pritaikant prie pasikeitusių poreikių.
Daugeliu atvejų nėščiosios gali judėti kasdien, jei tik jaučiasi gerai ir nėra nėštumo komplikacijų. Svarbiausia – neskubėti didinti krūvio ir rinktis veiklas, kurios nekelia didelės griuvimo ar susižeidimo rizikos.
Kada fizinę veiklą reikėtų nutraukti
Jei užsiimant boulingu ar bet kokia kita veikla atsiranda neįprastų simptomų, rekomenduojama iš karto sustoti ir įvertinti situaciją. Nėštumo metu ypač svarbu reaguoti į šiuos požymius:
- galvos svaigimas;
- galvos skausmas;
- skausmas krūtinėje;
- susitraukimai;
- dusulys, kuris nėra įprastas jums;
- neįprastas širdies plakimas;
- skysčių ar kraujavimo pasirodymas iš makšties.
Veiklos, kurių nėštumo metu geriau vengti
Ne visos sporto šakos nėštumo metu yra vienodai saugios. Paprastai rekomenduojama atsisakyti veiklų, kurios didina griuvimo riziką, kelia kontakto tikimybę ar gali pabloginti savijautą. Dažniausiai patariama vengti:
- pratimų gulint ant nugaros po pirmojo nėštumo etapo;
- nardymo su akvalangu;
- intensyvaus sporto dideliame karštyje;
- slidinėjimo ir kitų veiklų dideliame aukštyje;
- kontaktinių sporto šakų, kur galima gauti smūgį į kūną ar pilvą;
- užsiėmimų, kuriuose didelė tikimybė nukristi;
- judesių su ryškiu šokinėjimu ar intensyviu liemens sukimu.
Jei kyla abejonių, ar konkreti veikla jums tinka, saugiausia tai aptarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Jei nėštumas priskiriamas didesnės rizikos grupei
Jeigu yra padidėjusi priešlaikinio gimdymo rizika ar kitos būklės, dėl kurių reikia daugiau atsargumo, fizinis aktyvumas turėtų būti planuojamas dar atidžiau. Fizinių pastangų metu organizmas daugiau kraujo nukreipia į dirbančius raumenis, širdį ir plaučius. Per didelis krūvis kai kuriais atvejais gali būti nepalankus, todėl svarbu individualus gydytojo įvertinimas.
Esant nėštumo komplikacijoms gali būti taikomi papildomi apribojimai, todėl veiklų pasirinkimas turėtų remtis asmeninėmis rekomendacijomis.
Pagrindinė mintis
Jei nėštumas vyksta be komplikacijų ir gydytojas pritaria, boulingas paprastai yra suderinamas su nėštumu. Raktas į saugumą – mažesnis kamuolio svoris, stabilus judėjimas ant tako, atsargūs mostai, tinkama laikysena ir gebėjimas laiku sustoti, jei kūnas siunčia signalus.
Prieš tęsiant ar pradedant reguliariai žaisti boulingą nėštumo metu, verta trumpai pasitarti su gydytoju ir aptarti, kaip prisitaikyti krūvį prie jūsų savijautos.













