Sumuštas raumuo (dar vadinamas raumens kontūzija) – tai trauma, kai pažeidžiamos raumenų skaidulos ir jas supantys jungiamieji audiniai. Klinikinėje praktikoje tokie sumušimai dažniau pasitaiko šlaunies srityje, o sportuojant tai yra viena dažnesnių traumų, nusileidžianti tik raumenų patempimams.
Dažniausia priežastis – bukas smūgis ar staigi trauma, kai oda lieka nepažeista, tačiau gilesniuose audiniuose įvyksta „sutraiškymas“ ir smulkus kraujavimas. Daugeliu atvejų tai laikoma nesunkia būkle, bet stipresnis sumušimas gali sukelti didesnį audinių pažeidimą ir komplikacijų, todėl svarbu stebėti simptomų eigą.
Kaip atsiranda raumens sumušimas
Raumuo dažniausiai sumuštas tampa dėl tiesioginio kontakto: susidūrimo su kitu žmogumi, sporto inventoriaus smūgio ar kritimo ant kieto paviršiaus. Smūgio jėga suspaudžia raumenų skaidulas ir jungiamąjį audinį po oda, nors pati oda paprastai neįplyšta.
Pažeistos smulkios kraujagyslės gali kraujuoti į aplinkinius audinius, todėl kraujas kaupiasi sumuštoje vietoje. Dėl to atsiranda skausmas, patinimas ir būdingas kraujosruvos spalvos pokytis.
Lengvo laipsnio sumušimas dažnai nesutrikdo raumens funkcijos taip stipriai, kad žmogus negalėtų judėti ar net tęsti lengvesnės veiklos. Vis dėlto didesnio masto trauma gali priversti riboti fizinį krūvį, kol audiniai sugis, nes per anksti grįžus prie intensyvaus judėjimo didėja pakartotinio sužeidimo rizika.
Be sportuojančių žmonių, didesnę riziką patiria ir vyresnio amžiaus asmenys – dėl didesnio kritimų dažnio ir trapesnių audinių.
Kokie pojūčiai ir simptomai būdingi
Dažniausias simptomas – skausmas, paprastai lokalus, t. y. juntamas konkrečioje traumos vietoje. Pagal dabartines medicinos žinias, skausmas gali sustiprėti per kelias artimiausias dienas, ypač jei audiniuose daugėja patinimas arba kraujosruva „plinta“.
- kraujosruvos spalvos pokytis (mėlynavimas, tamsėjimas ar gelsvėjimas gijimo metu);
- patinimas;
- didėjantis skausmingumas pirmosiomis dienomis po traumos;
- juntamas sukietėjimas ar „guzelis“ sumušimo vietoje;
- judesių ribotumas arba skausmas judinant galūnę.
Jei trauma buvo stipri, kartu gali būti ir rimtesnių pažeidimų, pavyzdžiui, kaulo lūžis ar vidaus organų sužalojimas (priklausomai nuo smūgio vietos). Taip pat gausesnis vidinis kraujavimas ar ryškus patinimas kartais gali sukelti bendrus organizmo sutrikimo požymius. Jei simptomai blogėja, atsiranda ryškus silpnumas, svaigimas, didėjantis tinimas, tirpimas, ar nėra jokio pagerėjimo, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Galimos komplikacijos, kai trauma sunki arba ignoruojama
Dauguma raumens sumušimų praeina be pasekmių, tačiau medicinos praktikoje aprašomos ir pavojingesnės būklės, ypač esant giliam ar dideliam sumušimui.
Kompartimento sindromas
Jei po traumos audiniuose kaupiasi kraujas ir didėja spaudimas uždarame raumenų „skyriuje“, gali sutrikti kraujotaka ir nervų aprūpinimas. Tai laikoma skubia būkle, nes ilgiau trunkantis kraujotakos sutrikimas gali pažeisti audinius ir sukelti labai rimtų pasekmių.
Miozitas su kaulėjimu
Gilus sumušimas arba pakartotinės traumos į tą pačią vietą kartais lemia, kad raumenyje susiformuoja sukietėję plotai, kurie gali pradėti panašėti į kaulinį audinį. Tokia būklė gali reikšmingai riboti judesių amplitudę ir trukdyti normaliai raumens funkcijai.
Kaip gydomas sumuštas raumuo
Lengvesni pažeidimai dažniausiai pradeda aiškiai gerėti per kelias dienas. Gydymo tikslas – sumažinti skausmą, patinimą ir sudaryti sąlygas audiniams sugyti. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti vaistus uždegimui ir patinimui mažinti, atsižvelgdamas į žmogaus būklę ir gretutines ligas.
Dažnai taikomas RICE principas (poilsis–šaltis–suspaudimas–pakėlimas):
- Poilsis. Kurį laiką venkite judesių ar sporto, kurie provokuoja skausmą, ir saugokite vietą nuo pakartotinių smūgių.
- Šaltis. Šaltis gali sumažinti skausmą, patinimą ir vidinį kraujavimą. Ledą ar šaltą paketą dėkite per audinį (ne tiesiai ant odos). Įprastai rekomenduojama šaldyti apie 20 minučių kas kelias valandas pirmosiomis dienomis, atsižvelgiant į toleranciją.
- Suspaudimas. Elastinis bintas ar tvarstis gali padėti sumažinti tinimą ir suteikti atramos, tačiau neturėtų spausti taip, kad atsirastų tirpimas, šalimas ar melsvumas.
- Pakėlimas. Ramybės metu laikykite sužeistą vietą kiek aukščiau širdies lygio, jei tai įmanoma – taip galima sumažinti patinimą.
Jei per 24–48 valandas nėra jokio teigiamo pokyčio, skausmas stiprėja arba didėja judesių ribotumas, vertėtų pasitikrinti pas gydytoją – tai gali rodyti sunkesnį sužeidimą.
Esant didesniam funkcijos sutrikimui, gydytojas gali rekomenduoti kineziterapiją, kad būtų saugiai atkurta judesių amplitudė, jėga ir koordinacija.
Atsigavimas ir grįžimas prie įprastos veiklos
Atsistatymo trukmė priklauso nuo sumušimo dydžio ir gylio: ji gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Dažniau tokios traumos pasitaiko sportuojantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, o pasikartojantys smūgiai į stambias raumenų grupes gali ilginti gijimą.
Nors nemaža dalis atvejų praeina savaime, saugiausia kreiptis į gydytoją, jei per kelias dienas nėra aiškaus pagerėjimo, jei didėja patinimas ar skausmas, arba jei atsiranda neįprastų simptomų, trukdančių normaliai judėti.
