Peršalimo sezonu dažniau pasireiškia gerklės perštėjimas, sloga, čiaudulys ar kosulys. Tai ypač būdinga laikotarpiams, kai smarkiai svyruoja temperatūra, trūksta miego ir fizinio aktyvumo, o šventinis tempas bei darbinis stresas išbalansuoja kasdienybę. Tokios aplinkybės gali susilpninti imuninę sistemą kaip tik tada, kai peršalimo ir gripo atvejų daugėja.
Medicinos praktikoje nuolat pabrėžiama, kad gerai savijautai svarbūs paprasti, bet nuoseklūs įpročiai: reguliarus judėjimas, dažnas rankų plovimas, pakankamas miegas, pakankamas skysčių vartojimas ir visavertė mityba. Nė vienas produktas ar maisto papildas negarantuoja, kad „nesusirgsite“, tačiau subalansuotas racionas gali padėti organizmui efektyviau reaguoti į infekcijas.
Kaip mityba prisideda prie imuninės sistemos
Pagal dabartines medicinos žinias, imuninei sistemai svarbūs baltymai (nes iš jų „statomi“ daugelis gynybinių molekulių), antioksidantai (padedantys mažinti oksidacinį stresą), nepakeičiamos riebalų rūgštys, taip pat tam tikri vitaminai ir mineralai. Žemiau – keli maisto produktų pavyzdžiai, kurie dažnai minimi kalbant apie mitybos ir imuniteto ryšį.
Produktai, kurie gali palaikyti organizmo atsparumą
Vištienos sultinys ar sriuba
Vištienos sriuba dažnai siejama su „namų vaistu“ nuo peršalimo ne be priežasties. Šiltas sultinys padeda papildyti skysčius, o druska gali palengvinti nosies užgulimo pojūtį ir padėti suskystinti gleives, panašiai kaip kai kurios simptominės priemonės. Moksliniai duomenys rodo, kad ir pramoniniu būdu pagamintos sriubos gali būti panašiai naudingos kaip naminės, jei jų sudėtis nėra pernelyg „sunki“ (pvz., labai riebi) ir jos tinka jūsų mitybos planui.
Česnakai ir svogūnai
Česnakai ir svogūnai vertinami dėl antioksidacinių junginių. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad šie produktai gali prisidėti prie organizmo atsparumo, nes jų sudėtyje esantys junginiai siejami su antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu. Česnakuose aktyviųjų medžiagų daugiau, kai jis vartojamas žalias ir smulkintas (pjaustytas, traiškytas), nes taip susidaro dalis biologiškai aktyvių junginių.
Grybai
Grybai pasižymi didesniu antioksidantų kiekiu, o kai kurie jų tipai siejami su antibakterinėmis, antivirusinėmis ir navikinių procesų slopinimą palaikančiomis savybėmis. Be to, grybuose yra skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų, tokių kaip selenas bei varis. Moksliniai duomenys rodo, kad grybai gali skatinti citokinų gamybą – tai baltymai, kurie dalyvauja imuninės sistemos komunikacijoje ir atsake į infekciją. Dažniausiai minimi tipai: šiitakiai, maitakiai ir reishi.
Vaisiai ir daržovės, turtingi vitaminu C
Citrusiniai vaisiai dažniausiai siejami su vitaminu C, kuris prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos. Tačiau jų nauda neapsiriboja vien šiuo vitaminu: citrusiniuose vaisiuose yra daug įvairių flavonoidų, taip pat kalio, folio rūgšties ir skaidulų. Įvairūs augaliniai produktai apskritai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir mažesniu lėtiniu uždegimu.
Vitamino C taip pat gausu saldžiosiose bulvėse, moliūguose, pomidoruose, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, raudonosiose paprikose ir kiviuose. Praktinis patarimas – stengtis kasdien įtraukti kelias skirtingų spalvų daržoves ir bent vieną vaisių, taip natūraliai didinant maistinių medžiagų įvairovę.
Jogurtas ir kiti probiotikų šaltiniai
Probiotikai – tai „gyvos“ naudingos bakterijos, aptinkamos, pavyzdžiui, jogurte. Manoma, kad jos gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, o žarnynas yra svarbi imuninės sistemos dalis. Tyrimuose dažnai nagrinėjamos skirtingos bakterijų rūšys ir padermės, todėl poveikis gali skirtis priklausomai nuo produkto sudėties.
Renkantis jogurtą, verta atkreipti dėmesį, ar jame yra „gyvų kultūrų“, ir į bendrą sudėtį (cukraus kiekį). Taip pat aptariamas ryšys tarp mažo vitamino D kiekio ir didesnio peršalimo rizikos, todėl kai kuriems žmonėms aktualu užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį su maistu ar pagal individualias gydytojo rekomendacijas.
Šilta arbata
Šilta arbata gali malšinti gerklės dirginimą ir padėti sušilti, o jos nauda siejama ir su augaliniais antioksidantais – polifenoliais, flavonoidais bei katechinais. Šios medžiagos padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir gali prisidėti prie organizmo apsauginių reakcijų. Dažniausiai aptariama žalioji ir juodoji arbata, tačiau ir kitos arbatžolės gali būti naudingos, ypač jei gėrimas padeda padidinti skysčių suvartojimą.
Imbieras
Imbieras tradiciškai vartojamas įvairiais atvejais: virškinimui palengvinti, kaip uždegimą slopinanti priemonė ir kaip bendrą savijautą palaikantis produktas. Kartais manoma, kad jis padeda organizmui „valytis“, tačiau tiksliau būtų sakyti, jog imbiero biologiškai aktyvūs junginiai gali prisidėti prie uždegimo mažinimo ir taip netiesiogiai palaikyti atsparumą infekcijoms.
Paprastas būdas – į karštą vandenį įtarkuoti šviežio imbiero ir įspausti citrinos; toks gėrimas tinka kaip šilta, skysčius papildanti alternatyva.
Kaip tai pritaikyti sergant diabetu
Šiuos produktus dažniausiai galima įtraukti ir į subalansuotą mitybą sergant diabetu, tačiau svarbu atsižvelgti į porcijų dydžius, angliavandenių kiekį, pridėtinį cukrų ir bendrą dienos planą. Gerai savijautai svarbi ne tik mityba, bet ir judėjimas, miego režimas bei streso valdymas.
Nuosekliai laikantis sveikos gyvensenos principų ir palaikant kūno svorį, dažnai pavyksta sumažinti susirgimų ir infekcijų pasikartojimo dažnį. Jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus, dėl labiau individualizuotų mitybos sprendimų verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.
