Nuovargis ir pykinimas – dažni, tačiau nespecifiniai simptomai. Tai reiškia, kad jie gali pasireikšti tiek dėl kasdienių įpročių ar laikino pervargimo, tiek dėl įvairių ligų. Pagal dabartines medicinos žinias, svarbiausia vertinti ne tik pačius pojūčius, bet ir jų trukmę, intensyvumą bei lydinčius požymius.
Nuovargis ir pykinimas: ką tai reiškia?
Nuovargis
Nuovargis – tai ne vien mieguistumas. Dažnai jis apibūdinamas kaip energijos stoka, „išsekimo“ jausmas ir sumažėjęs darbingumas. Nuovargis gali būti trumpalaikis (pavyzdžiui, po įtempto laikotarpio) arba užsitęsęs. Kai kuriems žmonėms ilgiau trunkantis nuovargis pastebimai apsunkina kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę.
Pykinimas
Pykinimas – nemalonus „neramumo“ pojūtis skrandyje, kai atrodo, kad gali prasidėti vėmimas, nors jis ne visada įvyksta. Kaip ir nuovargis, pykinimas gali turėti daug skirtingų priežasčių – nuo mitybos klaidų iki organizmo sutrikimų.
Dažniausios nuovargio ir pykinimo priežastys
Medicinos praktikoje pastebima, kad nuovargis ir pykinimas neretai atsiranda dėl kelių veiksnių derinio. Priežastys apima gyvenimo būdą, psichologinę būklę, infekcijas, hormonų bei medžiagų apykaitos pakitimus, nervų sistemos sutrikimus ir kitas ligas.
Gyvenimo būdo veiksniai
Kai kurie kasdieniai įpročiai gali išprovokuoti arba sustiprinti tiek pykinimą, tiek nuovargį:
- gausus alkoholio vartojimas;
- per didelis kofeino kiekis;
- nesubalansuota mityba ar nereguliarus valgymas;
- miego trūkumas;
- laiko juostų pasikeitimas keliaujant (vadinamasis „jet lag“);
- per didelis fizinis krūvis arba, priešingai, labai mažas aktyvumas;
- tam tikri vaistai ar stimuliuojančios medžiagos, vartojamos siekiant „išlikti budriems“ (pavyzdžiui, amfetaminų grupės preparatai).
Psichologinės priežastys
Moksliniai duomenys rodo, kad emocinė būsena ir stresas gali reikšmingai paveikti savijautą. Su pykinimu ir nuovargiu dažniau siejami:
- nerimas;
- depresija;
- užsitęsęs stresas;
- gedėjimas ir netekties išgyvenimai.
Infekcijos ir uždegiminės būklės
Įvairios infekcijos gali sukelti bendrą silpnumą, pykinimą, karščiavimą ar kitus simptomus. Tarp galimų priežasčių minimos:
- žarnyno infekcijos, įskaitant sukeltas E. coli bakterijų;
- H. pylori infekcija (gali būti susijusi su skrandžio gleivinės uždegimu ir opos liga);
- ūminis infekcinis šlapimo pūslės uždegimas (cistitas);
- chlamidijų infekcija;
- infekcinė mononukleozė;
- maliarija;
- dengės karštligė;
- Vakarų Nilo karštligė;
- „penktoji liga“ (virusinė infekcija);
- leishmaniozė;
- kabliagalvių (hookworm) infekcija;
- kolorado erkių karštligė;
- virusiniai susirgimai, įskaitant hepatitą;
- kai kurios retos, sunkios virusinės infekcijos;
- erysipelos (odos infekcija, dar vadinama rože);
- lėtinis kasos uždegimas (lėtinis pankreatitas);
- amebiazė;
- poliomielitas;
- įvairios kitos infekcinės būklės.
Hormonų ir medžiagų apykaitos sutrikimai
Nuovargis ir pykinimas gali pasireikšti, kai organizme sutrinka hormonų pusiausvyra ar elektrolitų kiekis:
- padidėjusi prieskydinių liaukų funkcija (hiperparatiroidizmas);
- padidėjusi skydliaukės funkcija (hipertirozė);
- sumažėjusi skydliaukės funkcija (hipotirozė);
- padidėjęs kalcio kiekis kraujyje (hiperkalcemija);
- sumažėjęs natrio kiekis kraujyje (hiponatremija);
- antinksčių nepakankamumas (Adisono liga) ir ūminė antinksčių krizė.
Nervų sistemos priežastys
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad kai kurie neurologiniai sutrikimai gali pasireikšti ne tik galvos skausmu ar svaigimu, bet ir pykinimu bei nuovargiu:
- migrena;
- smegenų sukrėtimas;
- trauminis galvos smegenų pažeidimas;
- epilepsija;
- išsėtinė sklerozė;
- suaugusiųjų galvos smegenų navikai.
Kitos galimos būklės
Nuovargis ir pykinimas taip pat gali būti susiję su įvairiais kitais sveikatos sutrikimais ar būsenomis:
- nėštumas;
- apsinuodijimas maistu;
- premenstruacinis sindromas (PMS);
- aukštas kraujospūdis (hipertenzija), įskaitant piktybinę hipertenziją;
- lėtiniai skausmai;
- cukrinis diabetas ir nėščiųjų diabetas;
- miego apnėja;
- lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL);
- uždegiminės žarnyno ligos;
- celiakija (gliuteno netoleravimas);
- opinė liga (pepsinė opa);
- kepenų ligos, įskaitant kepenų nepakankamumą ir cirozę;
- inkstų ligos, įskaitant lėtinę inkstų ligą ir meduliarinę cistinę ligą;
- išeminė kardiomiopatija;
- maisto ir sezoninės alergijos;
- endometriozė;
- dubens uždegiminė liga (DUL);
- stemplės venų varikozė su kraujavimo rizika;
- tam tikri onkologiniai susirgimai, įskaitant storosios žarnos, kasos vėžį ir Burkito limfomą;
- HELLP sindromas (reta, nėštumo metu pasitaikanti būklė);
- jūrų gyvūnų įkandimai ar įgėlimai.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Jeigu pykinimą ir nuovargį lydi tam tikri požymiai, delsimas gali būti pavojingas. Skubios medicinos pagalbos reikėtų kreiptis, jei atsiranda:
- kvėpavimo pasunkėjimas;
- krūtinės skausmas;
- stiprus galvos skausmas;
- karščiavimas;
- minčių apie savęs žalojimą;
- akių baltymų ar odos pageltimas;
- neaiški, „susiliejanti“ kalba;
- pasikartojantis vėmimas;
- užsitęsęs sumišimas;
- neįprasti akių judesiai.
Jeigu po pilnaverčio nakties miego vis tiek jaučiatės nepailsėję, verta suplanuoti vizitą pas gydytoją. Taip pat, jei sergate onkologine liga, gydytojas gali pasiūlyti priemonių, padedančių geriau valdyti energijos stoką ir su ja susijusius simptomus.
Kaip gydomi nuovargis ir pykinimas?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Dažnai savijautą pagerina baziniai sveikatos įpročiai – miegas, mityba, fizinis aktyvumas. Jei simptomus sukelia konkreti liga, gydytojas gali skirti gydymą, nukreiptą į pagrindinį sutrikimą.
Ką dažnai galima padaryti patiems
- Pakankamai miegoti ir laikytis kuo pastovesnio miego režimo.
- Valgyti reguliariai, rinktis maistingą, organizmą „neapsunkinantį“ maistą.
- Gerti pakankamai skysčių; pykinimo atveju dažnai padeda mažais gurkšniais geriami skaidrūs skysčiai.
- Išlikti fiziškai aktyviems, tačiau vengti pervargimo.
- Mažinti žalingus įpročius: nerūkyti, nevartoti per daug alkoholio, vengti psichoaktyvių medžiagų.
Kaip sumažinti riziką, kad nuovargis ir pykinimas kartosis?
Nuovargis gali paveikti bendrą savijautą, nuotaiką ir darbingumą, todėl prevencija dažnai prasideda nuo kasdienių sprendimų. Praktiniai žingsniai, kurie daugeliui žmonių padeda:
- miegoti pakankamai – dažniausiai suaugusiesiems rekomenduojama apie 7–8 valandas per parą;
- planuoti dienotvarkę taip, kad darbo krūvis netaptų nuolat per didelis;
- nevartoti alkoholio per gausiai;
- nerūkyti ir nevartoti narkotinių medžiagų;
- valgyti mažesnėmis porcijomis, ypač jei jaučiamas pykinimas, ir gerti pakankamai vandens;
- reguliariai judėti, pritaikant krūvį pagal savo būklę.
Ši informacija yra apibendrinta ir skirta bendram orientavimuisi. Jei kyla abejonių dėl savo simptomų ar įtariate skubią būklę, reikėtų nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.
