Nikotinas – tai priklausomybę sukelianti medžiaga, esanti cigaretėse ir dalyje garinimo prietaisų naudojamų produktų. Pagal dabartines medicinos žinias, nuolatinis nikotino vartojimas ilgainiui gali lemti ilgalaikius smegenų pokyčius ir prisidėti prie rimtų sveikatos sutrikimų.
Nikotinas ir smegenys: kodėl taip greitai „pripranta“
Nikotinas yra veiklioji tabako sudedamoji dalis. Patekęs į organizmą jis greitai pasiekia smegenis ir veikia nervų sistemą taip, kad sustiprėja atlygio ir malonumo pojūtis. Būtent dėl šio poveikio nikotinas laikomas viena labiausiai priklausomybę formuojančių medžiagų.
Klinikinėje praktikoje pastebima, kad ilgalaikis vartojimas dažnai keičia ne tik elgesį (įprotį rūkaliui kartoti veiksmą), bet ir pačios smegenų sistemos jautrumą nikotinui. Dėl to laikui bėgant žmogui gali reikėti vis didesnio nikotino kiekio, kad jis pajustų panašų efektą kaip anksčiau.
Dopaminas: kas tai ir ką jis reguliuoja
Dopaminas – tai cheminis „pasiuntinys“ smegenyse (neurotransmiteris), dalyvaujantis reguliuojant nuotaiką, miegą, atmintį, motyvaciją ir malonumo pojūtį. Jis neretai vadinamas „geros savijautos“ chemine medžiaga, nes dopamino išsiskyrimas sustiprėja, kai smegenys „užfiksuoja“ veiklą kaip naudingą ar malonią.
Dopamino lygis gali kilti dėl kasdienių veiksnių, pavyzdžiui:
- fizinio aktyvumo,
- saulės šviesos,
- malonių užsiėmimų,
- kai kurių maisto produktų.
Tačiau dopamino sistemą gali paveikti ir išorinės medžiagos ar tam tikri vaistai. Nikotinas yra vienas iš veiksnių, galinčių dirbtinai suaktyvinti atlygio sistemą.
Ar nikotinas didina dopamino kiekį?
Taip. Rūkant ar vartojant nikotino turinčius produktus, smegenyse suaktyvinami receptoriai, kurie skatina tam tikrų neurotransmiterių, įskaitant dopaminą, išsiskyrimą. Dėl padidėjusio dopamino žmogus gali patirti trumpalaikį malonumo, atsipalaidavimo ar „paskatinimo“ jausmą.
Moksliniai duomenys rodo, kad ši maloni reakcija yra vienas svarbiausių mechanizmų, padedančių formuotis priklausomybei: smegenys pradeda sieti nikotiną su apdovanojimu, o tai stiprina norą kartoti vartojimą.
Kaip dopaminas susijęs su nikotino priklausomybe
Pagal dabartines medicinos žinias, dopamino sukeliamas „atlygio“ efektas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių žmogus ima trokšti nikotino ir gali tapti priklausomas. Organizmas tarsi „mokosi“, kad nikotinas greitai suteikia malonų pojūtį, todėl atsiranda paskata vėl ir vėl jį vartoti.
Ilgainiui, tęsiantis nikotino poveikiui, smegenys gali prisitaikyti: didėja nikotino receptorių skaičius. Tai reiškia, kad tam pačiam dopamino atsakui sukelti gali prireikti daugiau nikotino. Tokia tolerancija dažnai palaiko įprotį rūkyti dažniau arba stiprinti vartojimą.
Medicinos praktikoje taip pat žinoma, kad labai didelis dopamino aktyvumas trumpuoju laikotarpiu gali būti susijęs su euforijos pojūčiu. Kartu dopamino sistemos disbalansas siejamas ir su impulsų kontrolės sunkumais bei priklausomybės mechanizmais.
Kada dopamino veikla normalizuojasi nustojus vartoti nikotiną
Nustojus rūkyti ar vartoti nikotiną, dopamino sistema pamažu pradeda grįžti prie įprastesnio veikimo. Visgi stabilizavimasis nėra momentinis – neretai prireikia kelių savaičių ar mėnesių. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad reikšmingesniam dopamino lygio ir savijautos stabilumui gali prireikti maždaug iki kelių mėnesių.
Be to, laikui bėgant mažėja ir padidėjęs nikotino receptorių kiekis smegenyse. Dėl šios priežasties potraukis nikotinui paprastai ima retėti ir silpnėti, nors pirmosios savaitės dažnai būna sudėtingiausios.
Kodėl mesti rūkyti sunku, bet verta
Mesti rūkyti daugeliui žmonių yra nelengva. Net ir turint aiškų norą, priklausomybė veikia tiek elgesio įpročius, tiek smegenų atlygio sistemą, todėl atkryčiai yra dažni. Vis dėlto nutraukus nikotino vartojimą organizmas pradeda atsistatyti, o atsistatymo procesai gali tęstis dar ilgą laiką.
Nors ne visi rūkymo sukelti pokyčiai visuomet yra visiškai grįžtami, rūkymo atsisakymas suteikia kūnui realią galimybę palaipsniui atkurti pažeistas funkcijas ir sumažinti su nikotinu bei rūkymu susijusių sveikatos problemų riziką. Praktiškai padeda struktūruotas planas ir palaikymas iš artimųjų ar sveikatos priežiūros specialistų.
Esmė
Nikotinas – tabako veiklioji medžiaga, esanti cigaretėse ir kai kuriuose garinimo produktuose, – sukelia priklausomybę ir veikia smegenų atlygio sistemą. Dopaminas yra neurotransmiteris, dalyvaujantis nuotaikos, miego, atminties, motyvacijos ir malonumo reguliavime. Nikotino vartojimas didina dopamino išsiskyrimą, todėl atsiranda malonus pojūtis, kuris gali skatinti kartotinį vartojimą ir priklausomybės formavimąsi.
Nustojus vartoti nikotiną, smegenų dopamino sistema ir receptorių aktyvumas ilgainiui linkę normalizuotis, o potraukis dažniausiai palaipsniui silpnėja. Nors mesti rūkyti gali būti sunku, tai yra vienas svarbiausių žingsnių, leidžiančių organizmui pradėti atsistatymo procesus ir gerinti ilgalaikę sveikatą.
