Nervo biopsija – tai diagnostinė procedūra, kurios metu iš organizmo paimamas nedidelis nervo audinio mėginys ir ištiriamas laboratorijoje. Tyrimas padeda įvertinti nervo sandarą ir galimus pažeidimus, kai įprasti tyrimai neatsako į visus klausimus.
Kodėl atliekama nervo biopsija
Medicinos praktikoje nervo biopsija gali būti siūloma tuomet, kai žmogus jaučia galūnių nejautrą, skausmą, dilgčiojimą ar silpnumą. Tokie simptomai dažnai pasireiškia pirštuose ar kojų pirštuose ir gali rodyti periferinių nervų pažeidimą.
Laboratorinis nervo mėginio ištyrimas gali padėti gydytojui nustatyti, ar simptomus sukelia:
- mielino dangalo (nervą „izoliuojančio“ sluoksnio) pažeidimas,
- smulkiųjų nervinių skaidulų pažeidimai,
- aksono (nervo skaidulos, perduodančios signalus) nykimas ar suirimas,
- įvairios neuropatijos (bendras terminas nervų ligoms ar funkcijos sutrikimams apibūdinti).
Kokiais atvejais gydytojas gali įtarti, kad biopsija būtų naudinga
Nervus gali paveikti daug skirtingų būklių. Pagal dabartines medicinos žinias nervo biopsija kartais pasirenkama, kai įtariami tam tikri nervų sutrikimai ar ligos, pavyzdžiui:
- alkoholinė neuropatija,
- pažastinio nervo funkcijos sutrikimas,
- petinio rezginio neuropatija (susijusi su viršutine peties sritimi),
- Charcot–Marie–Tooth liga (paveldimas periferinių nervų sutrikimas),
- bendrojo šeivinio nervo funkcijos sutrikimas (gali pasireikšti pėdos „nukritimu“),
- distalinės vidurinio nervo dalies funkcijos sutrikimas,
- mononeuritis multiplex (kai pažeidžiamos bent dvi atskiros nervų sritys skirtingose kūno vietose),
- mononeuropatija (vieno nervo pažeidimas),
- nekrotizuojantis vaskulitas (kraujagyslių sienelių uždegimas),
- neurosarkoidozė (lėtinė uždegiminė būklė, galinti paveikti nervų sistemą),
- stipininio nervo funkcijos sutrikimas,
- blauzdinio nervo funkcijos sutrikimas.
Galimos rizikos
Svarbiausia, nors ir labai reta, nervo biopsijos rizika – ilgalaikis nervo pažeidimas. Klinikinė patirtis rodo, kad chirurgas labai atidžiai parenka, kurį nervą tirti, todėl tokios komplikacijos pasitaiko nedažnai. Dažniausiai mėginys imamas iš riešo arba čiurnos srities.
Po procedūros neretai lieka mažas nejautros plotelis aplink biopsijos vietą. Šis pojūčių pakitimas gali tęstis maždaug 6–12 mėnesių, o kai kuriais atvejais išlikti ilgiau. Kadangi tai paprastai būna nedidelė ir funkcijai mažiau svarbi sritis, daugumai žmonių kasdienėje veikloje tai netrukdo.
Taip pat gali pasitaikyti trumpalaikis diskomfortas po procedūros, reakcija į vietinį nuskausminimą ar infekcija. Dėl individualios rizikos ir jos mažinimo tikslinga pasitarti su gydytoju.
Kaip pasiruošti nervo biopsijai
Dažniausiai specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau priklausomai nuo sveikatos būklės gydytojas gali rekomenduoti:
- apžiūrą ir išsamų ligos istorijos bei vartojamų vaistų aptarimą,
- laikinai nutraukti kraujavimo riziką didinančius vaistus ar papildus (tai daroma tik gydytojui nurodžius),
- atlikti kraujo tyrimus,
- kurį laiką prieš procedūrą nevalgyti ir negerti (kartais iki 8 valandų),
- suplanuoti, kad kas nors parvežtų namo.
Kaip atliekama nervo biopsija
Biopsijos metodas parenkamas pagal tai, kuri nervų sritis kelia įtarimų ir kokiai funkcijai (jutiminei ar motorinei) priklauso nervas. Praktikoje gali būti taikomi keli biopsijos tipai:
- jutiminio nervo biopsija,
- selektyvi motorinio nervo biopsija,
- fascikulinė biopsija (kai tiriama viena nervo skaidulų dalis).
Procedūra dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl žmogus paprastai būna sąmoningas, o biopsijos vieta – nuskausminta. Gydytojas padaro nedidelį pjūvį, paima mažą nervo dalį ir žaizdą užsiuva siūlėmis. Paimtas mėginys išsiunčiamas laboratoriniam ištyrimui.
Jutiminio nervo biopsija
Dažnai imamas nedidelis jutiminio nervo segmentas apatinėje kojos dalyje – ties čiurna arba blauzda. Tai gali lemti laikiną ar ilgiau trunkantį pojūčių sumažėjimą nedidelėje pėdos viršaus ar šoninės dalies srityje, tačiau paprastai tai nėra labai ryšku.
Motorinio nervo biopsija
Motoriniai nervai valdo raumenų judesius. Jei įtariama motorinio nervo problema, mėginys neretai paimamas iš vidinės šlaunies srityje esančio nervo.
Fascikulinė biopsija
Atliekant fascikulinę biopsiją nervas atidengiamas ir atskiriamos jo dalys. Tuomet atskiroms skaidulų grupėms gali būti taikomas nedidelis elektrinis impulsas, kad būtų tiksliau parinkta, kuri nervo dalis bus tiriama.
Po nervo biopsijos
Po procedūros dažniausiai galima išvykti namo ir grįžti prie įprastos dienos veiklos, laikantis gydytojo nurodymų. Laboratoriniai atsakymai neretai parengiami per kelias savaites.
Svarbu prižiūrėti žaizdą: laikyti ją švarią, uždengtą tvarsčiu ir laikytis rekomendacijų, kol gydytojas pašalins siūles.
Ką daryti gavus rezultatus
Kai laboratorija pateikia išvadą, gydytojas paprastai paskiria pakartotinę konsultaciją rezultatams aptarti. Atsižvelgiant į radinius, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai arba gydymas, nukreiptas į nustatytą nervų pažeidimo priežastį.
