Katatonija yra sindromas, kuris gali pasireikšti sergant tam tikrais nuotaikos, neurologiniais, medicininiais ar psichoziniais sutrikimais. Dažniausiai ji siejama su atsitraukimu nuo aplinkos, neįprastais judesiais ir pakitusiu elgesiu.
Anksčiau kartais buvo vartojamas terminas „katoninė depresija“, kai sunki depresija pasireikšdavo katatonijai būdingais požymiais. Tačiau pagal dabartines medicinos žinias katatonija vertinama kaip atskiras sveikatos sutrikimas, o ne tik depresijos išraiška.
Medicinos praktikoje pastebima, kad katatonija dažnai nustatoma žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu ar didžiąja depresija, tačiau ji gali pasireikšti ir sergant šizofrenija.
Katatonijos požymiai
Katatonijai būdingi požymiai gali būti įvairūs. Dažniausiai minimi šie:
- stiprus neigiamumas – žmogus nereaguoja į dirgiklius arba jiems priešpriešai priešinasi;
- automatinis paklusnumas;
- judesių stokojimas arba visiškas nejudrumas;
- kalbos sutrikimas ar visiškas nekalbėjimas;
- veido grimasos;
- neįprasti, pasikartojantys judesiai;
- kito žmogaus kalbos ar judesių kartojimas;
- atsisakymas valgyti arba gerti;
- nerimo ar sujaudinimo epizodai.
Kadangi katatonija dažnai yra kitų psichikos sutrikimų dalis, žmogui prieš katatonijos epizodą gali ryškėti jau buvusių simptomų pablogėjimas. Tokia situacija gali išsivystyti esant bipoliniam sutrikimui, šizofrenijai ar sunkiai depresijai.
Galimos priežastys
Daugeliu atvejų katatonija siejama su psichikos ligomis, tačiau ją gali lemti ir kitos medicininės būklės. Prie jų priskiriama:
- insultas;
- Parkinsono liga;
- autoimuniniai sutrikimai;
- infekcijos;
- medžiagų apykaitos pokyčiai;
- reikia paskirto vaisto sukelta komplikacija;
- medžiagų vartojimo sukeltas sutrikimas ar komplikacija.
Manoma, kad katatonijos simptomai gali būti susiję su sutrikusia neuromediatorių veikla. Tai apima serotonino, dopamino, glutamato ir GABA – gamma aminosviesto rūgšties – perdavimo grandines. Paprastai tariant, sutrinka signalų kelias, kuriuo šios medžiagos perduoda informaciją smegenyse ir organizme.
Diagnozė
Katatonijai atpažinti svarbus klinikinis įvertinimas ir fizinė apžiūra. Gydytojas dažnai vertina būdingus motorinius požymius ir elgesį.
Pavyzdžiui, būdingi gali būti du požymiai: vadinamasis vaškinis lankstumas ir katalepsija. Esant vaškiniam lankstumui, žmogaus galūnės priešinasI judesiui, o vėliau lėtai atsileidžia. Katalepsijos atveju žmogus išlaiko jam suteiktą kūno padėtį.
Klinikinėje praktikoje taikomi ir kiti vertinimo būdai, padedantys nustatyti katatonijos požymius. Gydytojas gali stebėti, ar pacientas kartoja matytus judesius, ar reaguoja į neįprastas instrukcijas, ar matomas griebimo refleksas. Taip pat vertinami gyvybiniai rodikliai ir sujaudinimo požymiai.
Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas, katatonijos tiesiogiai paprastai neparodo. Vis dėlto kartais jie padeda įvertinti galimas susijusias smegenų ypatybes ar atmesti kitas priežastis.
Gydymas
Jeigu katatonija susijusi su depresija, šizofrenija ar kitu psichikos sutrikimu, pirmiausia paprastai stengiamasi stabilizuoti pagrindinę ligą. Kai būklė pagerėja, taikomas ir pats katatonijos gydymas.
Dažniausiai pasirenkami du gydymo būdai: benzodiazepinai arba elektrokonvulsinė terapija.
Benzodiazepinai yra psichiką veikiantys vaistai, stiprinantys GABA poveikį. Jie dažnai skiriami nerimui ir panikos sutrikimams gydyti, o rečiau – ir sunkioms depresijos formoms.
Esant katatonijai, dažnai taikomas lorazepamas. Jis gali būti leidžiamas į veną, o dozė prireikus vėliau mažinama. Jei šis gydymas nepakankamai veiksmingas, gali būti svarstoma elektrokonvulsinė terapija. Jos metu per galvą prijungti elektrodai siunčia elektrinius impulsus į smegenis ir sukelia kontroliuojamą generalizuotą traukulių reakciją.
Šiuo metu elektrokonvulsinė terapija laikoma gana saugiu ir veiksmingu gydymo būdu įvairiems nuotaikos bei psichikos sutrikimams, įskaitant depresiją.
Apibendrinimas
Katatonija yra sindromas, kuris dažnai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais, tačiau jį gali sukelti ir infekcijos, neurologinės ligos, medžiagų apykaitos pokyčiai ar tam tikri vaistai bei psichoaktyvios medžiagos.
Žmogus, kuriam pasireiškia katatonija, gali nejudėti, atrodyti tarsi „įstrigęs“ neįprastoje pozoje, kartoti svetimus judesius ar elgtis automatiškai. Kartais atsiranda ir sujaudinimo ar nerimo epizodų.
Nors katatonija gali būti sunki būsena, ją galima gydyti. Prognozė dažnai yra palanki, ypač jei laiku nustatoma priežastis ir pradedamas tinkamas gydymas.
