Šis vaistų derinys paprastai skiriamas trumpalaikiam peršalimo, gripo ar alergijos sukeltų simptomų – kosulio, užgulusios nosies ir krūtinės užsikimšimo – palengvinimui. Taip pat jis gali būti vartojamas esant šienligei ar kitoms kvėpavimo takų ligoms, pavyzdžiui, sinusitui ar bronchitui.
Kaip veikia šios sudėtinės medžiagos
Sudėtyje esantis guaifenzinas palengvina atsikosėjimą – jis skystina gleives kvėpavimo takuose, tad jas tampa lengviau pašalinti kosėjant. Deksktrometorfanas slopina kosulį, veikdamas tam tikras galvos smegenų vietas ir mažindamas norą kosėti. Prie vaisto pridėtas dekongestantas (medžiaga nuo nosies užgulimo) sumažina nosies gleivinės paburkimą, padėdamas laisviau kvėpuoti.
Kada nerekomenduojama naudoti
Ilgalaikio ar nuolat pasikartojančio kosulio atveju, kuris susijęs su rūkymu, astma, lėtine plaučių liga ar gausiomis gleivėmis, šis medikamentas netinka, nebent taip paskyrė gydytojas. Dažniausiai šio tipo vaistai neskirti lėtiniam kosuliui ar kitų kvėpavimo sutrikimų palengvinimui.
Naudojimas vaikams
Vaikams iki 6 metų geriau šių priemonių netaikyti savaime, nebent taip nurodė gydytojas. Kai kurios formos (pvz., ilgai veikiantys tabletės ar kapsulės) nerekomenduotinos jaunesniems nei 12 metų vaikams. Prieš duodami vaistą vaikui, visuomet pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Papildomi patarimai
Šios priemonės negydo peršalimo ar gripo ir nesutrumpina ligos trukmės – jų tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Vartojant būtina tiksliai laikytis nurodytų dozių, o vaikų nenaudoti tam, kad būtų sukeltas mieguistumas. Neduokite kartu kitų vaistų nuo peršalimo ar kosulio, kurių sudėtyje yra tų pačių ar panašių veikliųjų medžiagų. Gerkite daug skysčių, tai dar labiau padeda atlaisvinti gleives.
Kaip vartoti
Prieš pradėdami vartoti nereceptinius vaistus, perskaitykite informaciją ant pakuotės. Jei vaistą paskyrė gydytojas, vartokite tiksliai taip, kaip nurodyta. Šio preparato geriamoji forma (tabletės, kapsulės, sirupas) geriama su maistu arba be jo. Jei nuo vaisto pasireiškia skrandžio dirginimas, galite vartoti su maistu. Skysčio dozę išmatuokite specialiu matavimo indeliu – įprasti šaukšteliai tam netinka. Jei naudojate suspensiją, prieš kiekvieną vartojimą turinį gerai suplakite. Ilgai veikiančias tabletes ar kapsules reikia nuryti nekramčius – trupinimas gali pakeisti veikimo laiką ir poveikį.
Dozavimas priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir individualaus organizmo atsako. Nevartokite didesnių dozių ar dažniau nei nurodyta, nes tai gali sukelti pavojingų pasekmių (pvz., traukulių, smegenų pažeidimą ar net mirtį). Jei simptomai nepraeina per 7 dienas, pablogėja arba atsiranda stiprūs galvos skausmai, bėrimas ar pakyla temperatūra, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti rimtos ligos požymiai.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Galvos svaigimas
- Galvos skausmas
- Pykinimas
- Nerimas
- Miego sutrikimai
Daugeliui vartojančiųjų rimtesnio šalutinio poveikio nepasireiškia. Tačiau retesniais atvejais gali atsirasti tokie simptomai kaip nuotaikos pakitimai (sutrikusi orientacija, haliucinacijos), drebulys, raumenų silpnumas ar širdies ritmo sutrikimai.
Labai retai gali pasireikšti stipri alerginė reakcija. Pastebėjus tokius simptomus kaip bėrimas, niežulys, paburkimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), stiprus galvos svaigimas ar apsunkintas kvėpavimas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Šis sąrašas nėra galutinis – jei jaučiate kitokių neįprastų pojūčių ar sunkumų, apie tai praneškite gydytojui ar vaistininkui.
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant vartoti šį vaistų derinį, informuokite gydytoją arba vaistininką, jei yra žinoma alergija šiai arba kitai sudedamajai medžiagai. Kai kuriuose produktuose gali būti pagalbinių medžiagų, galinčių sukelti alerginę ar kitą nepageidaujamą reakciją.
Būtina pasakyti specialistui, jei sergate kvėpavimo takų ligomis (pvz., astma, emfizema), širdies ligomis, turite padidėjusį kraujospūdį, diabetą, skydliaukės hiperfunkciją ar šlapinimosi sutrikimą. Prieš pradedant vartoti, pasitarkite su specialistu, jeigu turite akių ligų (pavyzdžiui, glaukomą) ar inkstų funkcijos sutrikimą.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
