Allantoin dažniausiai yra naudojamas siekiant drėkinti ir apsaugoti odą. Ši medžiaga tinka esant sausai, sutrūkusiai, suskeldėjusiai ar išsausėjusiai odai. Allantoinas dažnai randamas kremuose, geliuose, losjonuose bei tepaluose, kurie skirti išoriniam naudojimui. Visada svarbu vadovautis konkretaus produkto naudojimo instrukcijomis ir VENGTI produkto pateikimo į akis ar burną.
Kam skirtas allantoinas?
Allantoinas vertinamas dėl drėkinamųjų, raminačių bei odą saugančių savybių. Jo pasitelkiama ne tik sausai odai minkštinti, bet ir šiais atvejais:
- Nuo vėjo ar šalčio sudirgusiai, suskeldėjusiai odai
- Nedideliems įpjovimams, įbrėžimams ar nudegimams
- Lūpų bei odelių aplink nagus apsaugai
Kiekviename produkte gali būti kiek kitoks allantoino panaudojimas, priklausomai nuo papildomų sudedamųjų dalių.
Kaip veikia allantoinas?
Ši veiklioji medžiaga padeda sudaryti apsauginį sluoksnį ant odos paviršiaus, kuris sulaiko drėgmę bei saugo nuo dirgiklių. Taip pat allantoinas skatinti naujų odos ląstelių atsinaujinimą, todėl gali pagreitinti smulkių žaizdelių ar nubrozdinimų gijimą.
Dozavimo formos
Allantoino produktų yra įvairiausių – nuo kremų, gelių ir losjonų iki tepalų. Jie visi naudojami tik išoriškai, ant švarios odos, pagal produkto informacinį lapelį.
Laikymo sąlygos
Allantoino preparatus reikėtų laikyti kambario temperatūroje, vėsioje ir sausoje vietoje, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir nepalikti vaikams ar augintiniams pasiekiamoje vietoje. Rekomenduojama neperkaitinti ir nelaikyti produktų itin drėgnoje aplinkoje.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dauguma žmonių allantoiną toleruoja labai gerai, tačiau, kaip ir bet kuris kitas preparatas, jis kartais gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Retai pasitaiko šių požymių:
- Odos paraudimas, niežulys ar sudirginimas ten, kur buvo užtepta priemonė
- Patinimas, bėrimas ar kiti alerginės reakcijos požymiai
Nepageidaujamas poveikis, ypač sunkus (pavyzdžiui, sutrikęs kvėpavimas, stiprus bėrimas, lūpų arba liežuvio patinimas), yra labai retas, tačiau jam pasireiškus būtina nedelsiant nutraukti produkto naudojimą ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Kada vengti naudoti allantoiną?
Reikėtų atsisakyti allantoino priemonių, jei žinote, kad esate alergiški pačiam allantoinui ar bet kuriai produkto sudedamajai daliai. Netinka tepti gilių žaizdų, durtinių žaizdų, stipriai nudegusios ar infekuotos odos. Prieš naudojant naują priemonę patariama pasitarti su specialistu, ypač jei oda ypač jautri ar sergate odos ligomis.
Svarbūs aspektai prieš naudojant
Perskaitykite visą naudojimo instrukciją ir, esant abejonių, pasitarkite su savo vaistininku ar gydytoju, ypač jei naudojate kitus vaistus ar papildus, esate nėščia ar maitinate kūdikį. Duomenų apie allantoino poveikį šių laikotarpių metu nėra, todėl būtina pasitarti su gydytoju, jei laukiatės ar planuojate žindyti kūdikį.
Sąveika su kitomis medžiagomis
Duomenų apie žinomas allantoino sąveikas su maistu, alkoholiu ar kitais vaistais šiuo metu nėra. Vis dėlto apie bet kokius vartojamus vaistus, maisto papildus ar žoleles rekomenduojama informuoti gydytoją.
Ką daryti, jei panaudojote per daug?
Net ir netyčia užtepus didesnį kiekį, didesnių problemų neturėtų kilti. Jei iškyla neįprastų simptomų (pvz., stiprus sudirginimas ar bėrimas), sustabdykite naudojimą ir kreipkitės į medikus.
Patogus naudojimas
Dažniausiai allantoino preparatai naudojami pagal poreikį. Jei praleidote užtepimą, tęskite įprastai, kai tik prisiminsite. Nuoseklus ir taisyklingas priemonių naudojimas užtikrina geriausią rezultatą – švelnią, gyvybingą ir sveiką odą.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
