Apsinuodijimas gyvsidabriu – tai būklė, kurią sukelia šio metalo patekimas į organizmą. Gyvsidabris yra toksiškas metalas, su kuriuo galime susidurti įvairiais būdais, pavyzdžiui, vartodami tam tikras jūros gėrybes ar dėvėdami tam tikrų rūšių papuošalus.
Dažniausia apsinuodijimo priežastis yra per didelis metilo arba organinio gyvsidabrio kiekis organizme, kuris dažniausiai siejamas su jūros gėrybių vartojimu.
Nors gyvsidabris natūraliai randamas gamtoje, jo kiekis aplinkoje didėja dėl pramonės veiklos. Šis metalas gali patekti į dirvožemį ir vandenį, o vėliau – ir į gyvūnus, tokius kaip žuvys.
Vartojant maisto produktus, kuriuose yra gyvsidabrio, kyla apsinuodijimo rizika. Ypač jautrūs šios medžiagos poveikiui yra vaikai ir nėščiosios. Siekiant išvengti apsinuodijimo, svarbu riboti sąlytį su šiuo potencialiai pavojingu metalu.
Apsinuodijimo gyvsidabriu simptomai
Gyvsidabris labiausiai veikia nervų sistemą. Per didelis jo kiekis organizme gali sukelti šiuos simptomus:
- nerimą
- depresiją
- dirglumą
- atminties sutrikimus
- galūnių ir burnos tirpimą
- nenatūralų drovumą
- drebulį
Dažniausiai apsinuodijimas vystosi palaipsniui, o jo poveikis stiprėja laikui bėgant. Tačiau staigus šių simptomų atsiradimas gali būti ūmaus apsinuodijimo požymis, todėl būtina kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Ką daryti apsinuodijus?
Jei įtariate, kad jūs ar kas nors kitas patyrė ūmų apsinuodijimą gyvsidabriu, būtina kuo skubiau kreiptis į Apsinuodijimų kontrolės centrą arba vietines greitosios pagalbos tarnybas.
Apsinuodijimo simptomai suaugusiesiems
Esant sunkiam apsinuodijimui, suaugusieji gali susidurti su:
- klausos ir kalbos sutrikimais
- koordinacijos problemomis
- raumenų silpnumu
- nervų pažeidimais rankose ir veide
- sunkumais vaikštant
- regėjimo pokyčiais
Apsinuodijimo simptomai vaikams ir kūdikiams
Gyvsidabris gali neigiamai paveikti vaisiaus ir ankstyvojo vaikystės laikotarpio vystymąsi. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie buvo veikiami didelio gyvsidabrio kiekio, gali pasireikšti šie vystymosi sutrikimai:
- pažintinių gebėjimų atsilikimas
- smulkiosios motorikos problemos
- kalbos ir kalbėjimo įgūdžių vėlavimas
- prastesnis erdvinis suvokimas
Kadangi gyvsidabris gali patekti į vaisiaus organizmą per placentą arba į kūdikį per motinos pieną, nėščiosios ir žindančios moterys turėtų vengti žuvų, kuriose yra didelis šios medžiagos kiekis.
Apsinuodijimo gyvsidabriu komplikacijos
Didelis gyvsidabrio kiekis organizme gali sukelti ilgalaikius ir kartais negrįžtamus neurologinius pokyčius. Ypač pavojinga tai mažiems vaikams, kurių organizmas dar tik vystosi.
Gyvsidabrio poveikis gali lemti smegenų vystymosi sutrikimus, kurie taip pat gali paveikti fizines funkcijas, tokias kaip motoriniai įgūdžiai. Kai kurie vaikai, kurie ankstyvame amžiuje buvo veikiami gyvsidabrio, gali turėti mokymosi sutrikimų.
Suaugusiesiems, patyrusiems stiprų apsinuodijimą gyvsidabriu, gali išsivystyti:
- negrįžtama smegenų pažaida
- negrįžtami inkstų pažeidimai
- kraujotakos nepakankamumas
Apsinuodijimo gyvsidabriu priežastys
Gyvsidabrio kaupimasis žuvyse ir jūros gėrybėse
Metilo gyvsidabrio (organinio gyvsidabrio) apsinuodijimas dažniausiai susijęs su žuvų ir jūros gėrybių vartojimu. Pagrindinės toksinio poveikio priežastys yra:
- tam tikrų gyvsidabrio turinčių žuvų valgymas
- per didelis žuvies vartojimas
Žuvys gauna gyvsidabrį iš vandens, kuriame gyvena. Visose žuvyse yra tam tikras šio metalo kiekis, tačiau didesnės plėšriosios žuvys gali turėti jo žymiai daugiau, nes minta kitomis, jau turinčiomis gyvsidabrio. Kai kurių rūšių žuvyse ir jūros gėrybėse gyvsidabrio koncentracija gali būti iki 10 milijonų kartų didesnė nei aplinkiniame vandenyje.
Žuvys, turinčios didžiausią gyvsidabrio kiekį:
- ryklys
- kardžuvė
- didžioji tuno rūšis
- marlinas
- plytelinė žuvis
- karališkasis skumbrinis
- oranžinė roughy žuvis
Net jei jūros gėrybių rūšys turi mažesnį gyvsidabrio kiekį, per didelis jų vartojimas taip pat gali sukelti apsinuodijimą.
Mažai gyvsidabrio turinčios žuvys
Nedideliais kiekiais kai kurios mažiau gyvsidabrio turinčios žuvys yra saugios suaugusiesiems ir gali būti vartojamos kartą ar du per savaitę.
Žuvys ir jūros gėrybės, turinčios mažiausią gyvsidabrio kiekį:
- ančiuviai
- plekšnės
- šukutės
- Atlanto menkė
- juodasis jūrų ešerys
- krevetės
- skumbrė (ne karališkoji)
- lašiša
- moliuskai
- jūros ešerys
- upėtakiai
Vidutinį gyvsidabrio kiekį turinčios žuvys
- baltasis tunas
- grupinė žuvis
- otas
- snaperis
- Mahi Mahi
- dryžuotasis jūrų ešerys
- menkė
Nors šios žuvys turi mažiau gyvsidabrio nei didžiosios plėšriosios žuvys, jų vartojimą taip pat reikėtų riboti.
Saugus žuvies vartojimas nėštumo ir vaikystės metu
Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų suvartoti ne daugiau kaip 2-3 porcijas po 110 gramų mažiausiai gyvsidabrio turinčių žuvų per savaitę arba vieną 110 gramų porciją vidutinį gyvsidabrio kiekį turinčių žuvų.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie valgo žuvį rečiau nei kartą per savaitę, paprastai neturi padidėjusios gyvsidabrio koncentracijos organizme. Tačiau vartojant žuvį du ar daugiau kartų per savaitę, gali susidaryti pavojingai didelis gyvsidabrio kiekis organizme.
Vaikams iki 11 metų rekomenduojama valgyti ne daugiau kaip 2 porcijas mažiausiai gyvsidabrio turinčios žuvies per savaitę. Tinkamos porcijos pagal amžių:
- 1-3 metų vaikams – 28 gramai
- 4-7 metų vaikams – 56 gramai
- 8-10 metų vaikams – 85 gramai
- 11 metų vaikams – 110 gramų
Kai kuriuose regionuose gali būti specifinių įspėjimų dėl vietinių vandens telkinių, kuriuose sugautos žuvys gali turėti didesnį gyvsidabrio kiekį. Todėl prieš valgant savarankiškai sugautas žuvis svarbu pasidomėti vietinėmis rekomendacijomis.
Kitos apsinuodijimo gyvsidabriu priežastys
Apsinuodijimas gyvsidabriu gali atsirasti ne tik dėl maisto, bet ir dėl aplinkos veiksnių ar kontakto su kitomis šio metalo formomis. Galimos priežastys:
- sudužę termometrai, kuriuose yra gyvsidabrio
- dantų plombos su amalgama
- tam tikrų rūšių papuošalai
- aukso kasyba ir namuose atliekamas aukso išgavimas
- kai kurios odos priežiūros priemonės, kurios gali būti įsigytos užsienyje arba nelegaliai parduodamos rinkoje
- užterštas pramoninių vietovių oras
Apsinuodijimo gyvsidabriu diagnostika
Apsinuodijimas gyvsidabriu diagnozuojamas atlikus fizinę apžiūrą ir papildomus tyrimus. Gali būti atliekami šie testai:
- krūtinės ląstos rentgenograma
- šlapimo tyrimas
- kraujo tyrimai, tokie kaip gyvsidabrio kiekio nustatymas serume, bendras kraujo tyrimas ir medžiagų apykaitos rodiklių analizė
Gydytojas gali teirautis apie simptomus, kada jie prasidėjo, kokie yra mitybos įpročiai ir gyvenimo būdo ypatumai. Jei įtariamas apsinuodijimas gyvsidabriu, gali būti paskirti papildomi kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti šio metalo kiekį organizme.
Apsinuodijimo gyvsidabriu gydymas
Gydymas priklauso nuo apsinuodijimo lygio ir gali apimti detoksikaciją.
- Pacientui gali būti skiriama intraveninė terapija arba deguonis.
- Jei gyvsidabrio kiekis organizme viršija nustatytą ribą, gali būti taikoma chelatinė terapija – tai gydymas, kurio metu specialūs vaistai suriša metalą ir padeda organizmui jo atsikratyti.
- Siekiant sumažinti gyvsidabrio kiekį organizme, gali būti taikomos papildomos priemonės, tokios kaip:
- aktyvinta anglis
- žarnyno plovimas
- dializė
- kraujo perpylimas
Ilgalaikis gydymas gali būti reikalingas norint sumažinti neurologinius apsinuodijimo padarinius, nes nėra specifinio vaisto, kuris visiškai išgydytų apsinuodijimą gyvsidabriu. Geriausia apsauga – vengti kontakto su šiuo metalu. Jei apsinuodijimo priežastis yra dažnas gyvsidabrio turinčių jūros gėrybių vartojimas, gydytojas gali rekomenduoti jų visiškai atsisakyti.
Jei apsinuodijimas susijęs su aplinka ar darbo vieta, gali tekti imtis priemonių, kad būtų išvengta tolimesnio poveikio.
Kaip išvengti apsinuodijimo gyvsidabriu
Geriausias būdas išvengti apsinuodijimo – kontroliuoti vartojamų jūros gėrybių kiekį ir rūšis. Taip pat galima imtis šių priemonių:
- Riboti didesnių žuvų vartojimą.
- Nėštumo ar žindymo laikotarpiu vengti žuvų, kuriose yra daug gyvsidabrio.
- Laikytis vaikams skirtų žuvų ir jūros gėrybių porcijų rekomendacijų.
- Atsakingai rinktis suši patiekalus, nes daugelis jų gaminami iš gyvsidabrio turinčių žuvų.
- Domėtis vietinėmis rekomendacijomis dėl žuvų vartojimo, ypač jei jos yra sugautos savarankiškai.
- Prieš planuojant nėštumą, atlikti kraujo ar šlapimo tyrimus, siekiant patikrinti gyvsidabrio kiekį organizme.
- Jei manoma, kad buvo kontaktas su kitomis gyvsidabrio formomis, nedelsiant nusiplauti rankas.
- Atsakingai tvarkyti buityje išsiliejusį gyvsidabrį.
- Vengti veiklų, susijusių su didesne gyvsidabrio poveikio rizika, pavyzdžiui, namuose atliekamo aukso išgavimo.