Aspirinas yra vienas geriausiai žinomų vaistų, dažniausiai vartojamas siekiant sumažinti skausmą ar karščiavimą. Tai patikima priemonė nuo įvairių nedidelių negalavimų, tačiau kaip ir dauguma vaistų, aspirinas gali sukelti tiek dažnesnių, tiek retesnių, bet rimtesnių šalutinių reakcijų.
Kada vartojamas aspirinas?
Šis vaistas dažniausiai skiriamas lengviems ar vidutiniams skausmams malšinti, tokiems kaip galvos, raumenų ar sąnarių skausmas, menstruacijų sukelti spazmai ar artrito simptomai. Aspirinas taip pat efektyviai mažina karščiavimą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti šį vaistą ir kitoms būklėms pagal individualius poreikius.
Kaip veikia aspirinas?
Aspirinas slopina tam tikras organizme esančias medžiagas, kurios atsakingos už skausmo, uždegimo ir temperatūros padidėjimo atsiradimą. Tai padeda mažinti nemalonius simptomus ir pagerina savijautą.
Aspirino formos ir stiprumas
- Kramtomosios tabletės (81 mg)
- Kapsulės (81 mg, 325 mg)
- Lėtai tirpstančios tabletės (81 mg, 325 mg)
- Įprastos tabletės (81 mg, 325 mg, 500 mg)
- Žvakutės tiesiai į žarnyną (300 mg)
- Putojančios tabletės, skirtos ištirpinti vandenyje (325 mg)
Aspiriną galite vartoti pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas – tabletes nuryti, kramtyti, tirpinti vandenyje ar vartoti kaip žvakučių formą.
Laikymo rekomendacijos
- Tabletes ir kapsules laikykite kambario temperatūroje, apsaugokite nuo perteklinės šilumos – kai kurių produktų etiketėse gali būti nurodytos papildomos instrukcijos.
- Žvakutes rekomenduojama laikyti šaldytuve arba vėsioje vietoje (8–15 °C temperatūroje).
Dažniausi šalutiniai poveikiai
Kaip ir kiti vaistai, aspirinas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Tarp dažniausiai patiriamų:
- Skrandžio diskomfortas ar skausmas
- Pykinimas
- Odos bėrimas
Jei pastebėjote varginančius ar įprastai nepraeinančius šalutinius poveikius, būtina apie tai informuoti gydytoją.
Rimtesni šalutiniai reiškiniai
Nors tai reta, aspirinas kai kuriems žmonėms gali sukelti rimtų šalutinių reakcijų:
Sunki alerginė reakcija
- Kvėpavimo apsunkimas, švokštimas
- Lūpų, liežuvio, veido ar gerklės patinimas
- Stiprus odos bėrimas, dilgėlinė, stiprus niežėjimas
- Stiprus galvos svaigimas ar net sąmonės praradimas
- Sąnarių skausmas
- Kūno temperatūros pakilimas, silpnumas, limfmazgių patinimas
Skrandžio kraujavimas arba opaligė
- Kraujas vėmimo metu
- Juodos ar tamsios, deguto spalvos išmatos
- Nuolatinis pilvo skausmas
- Svaigulys, silpnumas
Tokie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Klausos sutrikimai
Vartodami aspiriną galite pajusti klausos silpnėjimą ar spengimą ausyse. Jei iškyla šie pojūčiai, apie juos taip pat reikėtų kuo greičiau pranešti gydytojui.
Rejes sindromas
Vaikams ir paaugliams, sergantiems vėjaraupiais ar gripu, aspirinas nerekomenduojamas, nes gali sukelti pavojingą būklę – Rejes sindromą. Jei vaikas vartoja aspiriną ir atsiranda elgesio pakitimai, pykinimas ar vėmimas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Kada aspirino vartoti negalima?
- Jei esate alergiški aspirinui arba kitiems skausmą ar temperatūrą mažinantiems vaistams.
- Pasireiškus alerginėms reakcijoms į sudedamąsias produkto dalis.
- Po burnos ar tonzilių operacijų, nebent gydytojas leidžia kitaip.
Atsargumo priemonės
Siekdami apsaugoti skrandį, aspiriną patartina vartoti valgant ar užgeriant pilna stikline vandens. Laikykite vaistą vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Pradėjus vartoti aspiriną ir pastebėjus, kad skausmas stiprėja ar trunka ilgiau nei 10 dienų, karščiavimas nepraeina ilgiau nei 3 dienas, ima ryškėti nauji simptomai ar atsiranda paraudimas ar tinimas – būtina nutraukti vartojimą ir kreiptis į gydytoją.
Norint naudoti žvakutes, jas išimkite iš pakuotės prieš vartojimą. Jei kyla abejonių, kaip tai daryti teisingai, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Vyresni nei 60 metų žmonės turi didesnę šalutinių poveikių riziką, todėl svarbu iš anksto aptarti galimas pasekmes su gydytoju.
Ką reikia žinoti prieš pradedant vartoti aspiriną?
Praneškite gydytojui apie visus vartojamus vaistus, maisto papildus, vitaminus, žolinius preparatus ir sveikatos būklę. Ypač svarbu aptarti:
- Amžių (60 metų ar vyresni)
- Bronchinę astmą
- Skrandžio opą ar kitus virškinamojo trakto sutrikimus
- Kraujavimo sutrikimus
- Padidintą kraujospūdį
- Širdies, kepenų ar inkstų ligas
- Reguliarų alkoholio vartojimą
Moterys, esančios 20 ar daugiau nėštumo savaičių, turi aptarti aspiriną su gydytoju – netinkamas vaisto vartojimas gali pakenkti vaisiui ar komplikuoti gimdymą. Krūtimi maitinančios moterys taip pat turėtų pasikonsultuoti, nes aspirinas patenka į motinos pieną.
Sąveika su kitais vaistais ir alkoholiniais gėrimais
Nors maistas ir gėrimai reikšmingos įtakos aspirino veikimui nedaro, reguliarus alkoholio vartojimas gali padidinti šalutinio poveikio riziką. Patartina riboti suvartojamo alkoholio kiekį gydymo aspiriną metu.
Aspirinas gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl apie visus papildomai vartojamus preparatus būtina informuoti gydytoją. Ypač svarbu, jei papildomai vartojate:
- Kraujo krešėjimą mažinančių vaistų („kraują skystinančių“)
- Kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofeną, naprokseną)
- Hormoninius vaistus nuo uždegimo (kortikosteroidus)
- Diuretikus („šlapimą varančius“ preparatus)
- Vaistus nuo podagros, diabeto ar kitų lėtinių ligų
Sąraše nurodyti ne visi įmanomi sąveikos atvejai, todėl prieš pradedant vartoti aspiriną, būtina gydytoją informuoti apie visas jūsų naudojamas priemones.
Perdozavimas ir praleista dozė
Aspirinas paprastai vartojamas prireikus. Jeigu pamiršote išgerti dozę, vartokite tik kitą kartą pagal poreikį, nepraleistus kiekius praleiskite – nevartokite dvigubos ar didesnės nei nurodyta dozės.
Perdozavus aspirino, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Simptomai gali būti pavojingi sveikatai ar net gyvybei, todėl neatidėliokite.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
