Aspirinas yra plačiai naudojamas vaistas, padedantis mažinti įvairų skausmą ir karščiavimą. Jis dažnai vartojamas nuo galvos, raumenų, menstruacijų skausmo ar sąnarių uždegimo. Aspirino galima įsigyti įvairiais pavidalais: tabletėmis, kurias galima nuryti, sukramtyti arba ištirpinti vandenyje, taip pat žvakutėmis.
Kur ir kada vartoti aspiriną?
Aspirinas įprastai skiriamas, jei vargina nedidelio ar vidutinio stiprumo skausmas. Tai gali būti galvos skausmas, mėnesinių skausmai, sąnarių ar raumenų skausmas. Jei reikia, gydytojas gali paskirti ir kitais sveikatos atvejais, pavyzdžiui, siekiant sumažinti uždegimą ar karščiavimą.
Kaip veikia aspirinas?
Šio vaisto veikimas pagrįstas organizme gaminamų medžiagų, atsakingų už uždegimą, skausmą ir temperatūros pakilimą, slopinimu.
Vaisto formos ir laikymas
Aspirino veiklioji medžiaga gali būti įvairių formų, t. y. tabletės, kapsulės, putojančios (tirpios) tabletės ar žvakutės. Populiariausios tabletės yra 81 mg, 325 mg ir 500 mg stiprumo. Rektalinės žvakutės dažniausiai būna 300 mg.
Tabletes ir kapsules pravartu laikyti įprastoje kambario temperatūroje, saugiai, kad nepasiektų vaikai. Kai kurios pakuotės gali turėti specialius nurodymus, vengti karščio – laikykitės gamintojo rekomendacijų. Žvakutės geriau laikosi šaltoje vietoje, pavyzdžiui, šaldytuve.
Aspirino šalutiniai poveikiai
Dažni šalutiniai poveikiai
- Virškinimo sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmas ar pykinimas
- Odos išbėrimas
Nors šie simptomai dažniausiai nėra pavojingi, jie gali būti nemalonūs. Jei diskomfortas didėja ar nepraeina – pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Rimti šalutiniai poveikiai
Reti, bet svarbūs šalutiniai poveikiai gali apimti:
- Sunkios alerginės reakcijos: staigus dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, veido ar liežuvio tinimas, anafilaksija
- Stiprus širdies plakimas, karščiavimas, patinusios limfmazgiai
- Išbėrimas ar stiprus niežėjimas
- Pykinimas, vėmimas, apsvaigimas ar sąmonės netekimo jausmas
- Pilvo spazmai, sąnarių skausmas
- Virškinamojo trakto kraujavimas. Dėl šio šalutinio poveikio gali pasireikšti: kruvinas vėmimas, tamsios ar juodos išmatos, stiprus ir užsitęsęs pilvo skausmas, netikėtas silpnumas ar net apalpimas
- Klausos susilpnėjimas, spengimas ar ūžesys ausyse
Pastebėjus bet kuriuos iš išvardytų simptomų, nedelsdami nutraukite aspirino vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
Vaikams – ypatinga atsarga
Vaikai ir paaugliai, kurie serga vėjaraupiais ar gripu, neturėtų vartoti aspirino. Tai gali sukelti Reye sindromą – retą, bet pavojingą būklę. Apie bet kokius elgesio, pykinimo ar vėmimo pokyčius vaikams, vartojantiems aspiriną, būtina informuoti gydytoją.
Kada netinka vartoti aspirino?
- Jei esate alergiškas šiam vaistui ar kitiems skausmą ar karščiavimą mažinantiems preparatams
- Po burnos ar tonzilių operacijos bent savaitę be gydytojo leidimo
- Jeigu pasireiškia didelis jautrumas bet kuriam preparato sudedamajam komponentui
Visada tiksliai informuokite savo vaistininką ar gydytoją apie visas jums žinomas alergijas, ypač prieš vartodami naują vaistą.
Naujai vartojant aspiriną
- Patartina aspiriną gerti valgant arba užsigeriant dideliu kiekiu vandens – tai sumažins skrandžio sudirginimo riziką
- Vaistus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje
Jei skausmas stiprėja arba išlieka ilgiau nei 10 dienų, o karščiavimas užsitęsia ilgiau nei 3 dienas, derėtų pasitarti su gydytoju. Jei atsiranda naujų ar netikėtų simptomų, taip pat pablogėja bendra savijauta, būtinas profesionalo įvertinimas.
Vyresni nei 60 metų asmenys turėtų žinoti, kad jų organizmas šį vaistą gali reaguoti jautriau, rizika šalutiniam poveikiui – didesnė. Rekomenduojama apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Kaip pasiruošti pokalbiui su gydytoju?
Būtinai informuokite savo gydytoją apie visas jūsų ligas, nuolat vartojamus receptinius ar be recepto įsigyjamus vaistus, papildus ir žolinius preparatus. Svarbu paminėti:
- Lėtines virškinimo, kepenų, inkstų ar kraujo ligas
- Ar turite astmą
- Aukštą kraujo spaudimą, širdies ligas
- Ar piktnaudžiauji alkoholiu
- Jeigu pastojote ar planuojate nėštumą – pasitarkite dėl aspirino vartojimo nuo 20 nėštumo savaitės, nes vaisto poveikis vaisiui ir gimdymui gali būti žalingas
- Jeigu žindote kūdikį – vaistas patenka į motinos pieną, todėl būtina įvertinti riziką
Sąveikos su kitais vaistais ir medžiagomis
Alkoholis gali sustiprinti aspirino šalutinius poveikius, todėl jo vartojimą patariama riboti. Nėra žinomos reikšmingos sąveikos su maistu ar gėrimais.
Būtinai pasakykite gydytojui apie šiuos ar kitus vartojamus vaistus:
- Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai
- Kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, naproksenas)
- Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas, deksametazonas)
- Diuretikai („vandens tabletės“)
- Preparatai nuo podagros, artrito ar cukrinio diabeto
Vaistų sąveikų gali būti ir daugiau, todėl visada pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl galimos rizikos.
Ką daryti perdozavus ar praleidus dozę?
Aspirinas paprastai vartojamas pagal poreikį. Jei pamiršote išgerti suplanuotą dozę, vartokite ją tik prisiminę – jei iki sekančios dozės liko nedaug laiko, praleiskite pamirštą dozę ir tęskite įprastai. Negalima viršyti rekomenduojamos dozės.
Pastebėjus įtarimą dėl perdozavimo ar stipraus šalutinio poveikio, kuo greičiau kreipkitės į savo gydytoją.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
