Beta agonistai yra vaistai, skirti pirmiausia kvėpavimo takų ligų gydymui. Jie veikia prisijungdami prie beta receptorių, esančių įvairiuose organuose, ir aktyvuodami juos skatina tam tikras organizmo funkcijas.
- 1.Kaip veikia beta agonistai
- 2.Beta-agonistų tipai
- 3.Kokios ligos gydomos beta agonistais
- 4.Beta agonistų pavyzdžiai
- 5.Ar dažnai skiriami beta agonistai?
- 6.Veikimo principas
- 7.Beta agonistų vartojimo trukmė
- 8.Beta agonistų privalumai
- 9.Beta agonistų šalutiniai poveikiai
- 10.Po kiek laiko pajusite pagerėjimą naudojant beta agonistus
- 11.Kada kreiptis į gydytoją
Kaip veikia beta agonistai
Šie vaistai atpalaiduoja lygiuosius raumenis, esančius įvairiuose organuose, ypač plaučiuose. Pagrindinis jų poveikis – kvėpavimo takų raumenų atpalaidavimas, dėl kurio kvėpavimas tampa lengvesnis. Beta agonistai taip pat gali paspartinti širdies ritmą bei sustiprinti širdies darbą.
Tikslinis poveikis priklauso nuo to, kokio tipo beta receptorius jie veikia. Organizme išskiriami trys pagrindiniai beta receptorių tipai: beta-1, beta-2 ir beta-3. Dažniausiai gydytojai skiria beta-2 agonistus, jie naudojami tokioms ligoms kaip astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
Beta-agonistų tipai
Beta-1 agonistai
Šios grupės vaistai skatina širdies beta-1 receptorius, todėl širdis ima plakti dažniau ir stipriau. Beta-1 agonistai dažniausiai naudojami gydyti tam tikriems širdies sutrikimams ar ištikus ūmioms situacijoms.
Beta-2 agonistai
Dažniausiai naudojami beta agonistai yra beta-2 agonistai. Jie purškiami per inhaliatorių tiesiai į plaučius, kur veikia kvėpavimo takų raumenis, taip palengvindami kvėpavimą. Į šią grupę įeina trumpai ir ilgai veikiantys preparatai: trumpai veikiantys (SABA) naudojami ūmiai kvėpavimo susiaurėjimo situacijose, o ilgai veikiantys (LABA) skirti nuolatiniam ligos valdymui.
Be poveikio plaučiams, beta-2 agonistai taip pat atpalaiduoja kitų organų raumenis, todėl gali būti skiriami ir kitoms būklėms gydyti.
Beta-3 agonistai
Beta-3 agonistai priklauso naujesnei vaistų klasei. Šie vaistai naudojami gydyti padidėjusiam šlapimo pūslės aktyvumui – jie atpalaiduoja pūslės raumenis ir sumažina nenumaldomą norą šlapintis. Šiuo metu beta-3 agonistų pritaikymo galimybės dar tiriamos.
Kokios ligos gydomos beta agonistais
Beta-2 agonistai dažniausiai naudojami kvėpavimo takų ligų – astmos ir LOPL – gydymui. Priklausomai nuo situacijos, šios grupės vaistai gali būti skiriami ir kitomis indikacijomis: širdies ritmui skatinti, tam tikroms ūmioms būklėms, šlapimo pūslės hiperaktyvumui mažinti ar netgi mažinti padidėjusį kalio kiekį kraujyje.
Beta agonistų pavyzdžiai
- Trumpai veikiantys beta-2 agonistai: salbutamolis, levalbuterolis
- Ilgai veikiantys beta-2 agonistai: formoterolis, salmeterolis, indakaterolis
- Beta-1 agonistai: dobutaminas, noradrenalinas, didelės dozės dopaminas
- Beta-1 ir beta-2 agonistai: adrenalinas, izoprenalinas
- Beta-3 agonistas: mirabegronas
Ar dažnai skiriami beta agonistai?
Inhaliuojami beta agonistai yra vieni svarbiausių vaistų gydant kvėpavimo sutrikimus. Tiek trumpai, tiek ilgai veikiantys vaistai dažnai skiriami sergantiesiems astma ar LOPL. Populiariausias iš jų – salbutamolis, kuris naudojamas tiek ūmių priepuolių metu, tiek pagal gydytojo paskyrimą nuolatiniam gydymui.
Veikimo principas
Beta agonistai veikia simpatinės nervų sistemos „kovok arba bėk” reakcijos grandyje. Ši sistema aktyvina svarbiausias organizmo funkcijas stresinėse ar pavojingose situacijose. Organizmą veikia cheminiai signalai, kurie perduodami per alfa ir beta receptorius. Beta agonistai „įjungia” tuos receptorius, kurie atsakingi už:
- Plaučių raumenų atpalaidavimą, leidžiantį lengviau kvėpuoti ir geriau aprūpinti organizmą deguonimi
- Širdies ritmo pagreitėjimą ir stipresnį kraujo siurbimą
- Šlapimo pūslės atpalaidavimą, kuris leidžia sumažinti nenumaldomą norą šlapintis
Yra ir priešingai veikiančių vaistų – beta blokatorių, kurie neleidžia šiems receptoriams būti aktyvuotiems.
Yra atrankinio poveikio beta agonistai, kurie taikosi tik į tam tikrus receptorius ir veikia tik konkrečioje vietoje. Taip sumažinama šalutinių reiškinių tikimybė. O neatrankiniai beta agonistai veikia visus beta receptorius vienodai, kas gali sukelti platesnį poveikį organizmui.
Beta agonistų vartojimo trukmė
Kiek laiko reikės vartoti beta agonistus, priklauso nuo gydomos ligos pobūdžio:
- Trumpai veikiantys beta agonistai dažniausiai vartojami trumpą laiką – ūmaus kvėpavimo takų susiaurėjimo, priepuolio metu
- Ilgai veikiantys beta agonistai neretai skiriami kasdien sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, kartais kartu su kitais vaistais, pavyzdžiui, steroidais
- Kiti beta agonistai, tokie kaip skirti širdies ar ūmioms būklėms gydyti, naudojami konkrečiose situacijose, kai reikia greito efekto
Beta agonistų privalumai
Naudojant inhaliatorius su beta-2 agonistais, ligą galima efektyviai valdyti namuose, nes vaistas tiesiogiai patenka į plaučius, o šalutiniai poveikiai dažniausiai būna minimalūs.
Beta agonistų šalutiniai poveikiai
Kokie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti, labai priklauso nuo konkretaus vaisto tipo. Galimi simptomai:
- Pagreitėjęs širdies plakimas (tachikardija)
- Nereguliarus širdies ritmas
- Padidėjęs kraujospūdis
- Drebėjimas
- Jautrumas ar nerimas
- Prakaitavimas
- Galvos skausmas
- Raumenų spazmai
Ilgalaikis kai kurių beta agonistų vartojimas gali sumažinti jų veiksmingumą.
Po kiek laiko pajusite pagerėjimą naudojant beta agonistus
Pagerėjimo greitis priklauso nuo pasirinkto vaisto. Naudojant trumpai veikiantį beta-2 agonistą, palengvėjimas paprastai juntamas per 15 minučių nuo inhaliatoriaus panaudojimo. Ilgai veikiantys preparatai pradeda veikti per valandą, o norint pajusti nuolatinį poveikį, juos gali tekti vartoti reguliariai.
Kada kreiptis į gydytoją
Pasitarkite su gydytoju, jei jaučiate bet kokius nepageidaujamus arba netikėtus pojūčius vartojant vaistus, arba jei atrodo, kad gydymas nepadeda. Specialistas galės pakoreguoti gydymą ir padėti išvengti nepageidaujamo poveikio ar prastėjančios savijautos. Jei pasireiškia itin stiprūs ar sunkiai toleruojami simptomai, būtina skubiai kreiptis į medikus.
