COVID-19 nėštumo metu: rizikos veiksniai ir gydymas

Nėštumo metu teigiamas COVID-19 testas gali kelti daug nerimo bei klausimų. Šiandien gydytojai žino apie šią ligą daugiau nei pandemijos pradžioje ir kasdien įgauna daugiau žinių, tačiau, laukdamasi, moteris vis tiek turi būti budri dėl savo ir būsimo kūdikio sveikatos.

Nėštumas ir COVID-19: ką būtina žinoti

Nėštumo metu moters imunitetas, širdis ir plaučiai veikia kitaip nei įprastai. Natūralūs imuninės sistemos pokyčiai padeda apsaugoti ir motiną, ir vaisių. Tačiau šis „dalijimasis“ savotiškai susilpnina kai kuriuos apsauginius mechanizmus, todėl nėščiosios yra imlesnės kvėpavimo takų virusams, tokiems kaip COVID-19. Be to, augantis vaisius keičia diafragmos padėtį, todėl gali dažniau pasireikšti dusulys.

Daugumos nėščiųjų COVID-19 eiga būna lengva, tačiau esant sunkiems ar vidutinio sunkumo simptomams, padidėja komplikacijų rizika:

Kraujo krešėjimo sutrikimai
Sumažėjęs vaisiaus augimas
Gestacinis diabetas
Gausesnis nei įprasta kraujavimas po gimdymo
Gimdymas per anksti (iki 37 nėštumo savaitės)
Mažas naujagimio svoris (mažiau nei 2,5 kg)
Nėščiųjų preeklampsija
Negyvas gimimas (rizika tiriama toliau)

Pastebėta, kad didžiausia komplikacijų rizika kyla paskutinį nėštumo trimestrą, kai plaučių veikimą spaudžia didėjantis pilvas. Vis tik rimtų komplikacijų tikimybė išlieka nedidelė.

Susiję įrašai

Kada padidėja rizika susirgti sunkia COVID-19 eiga?

Nėščiosios, kurios turi lėtinių ligų (cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, širdies ligos), turi antsvorio ar nutukimą, arba negauna pakankamos medicininės priežiūros, gali būti labiau pažeidžiamos COVID-19 komplikacijų.

Ar COVID-19 virusas pereina placentą?

Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikros COVID-19 viruso dalelės (nedideli baltymai) kartais patenka per placentą iš motinos vaisiui – šis reiškinys vadinamas vertikalia transmisija. Taip pat pastebėta, kad nėščios moters imuninė reakcija į koronavirusą gali sukelti uždegiminius procesus vaisiaus organizme, net jei pats virusas vaisiuje neužfiksuojamas.

Nors hemos tyrimai parodė, kad vos keli naujagimiai serga COVID-19 gimimo metu, vis dar nėra aišku, ar jie užsikrėtė iki, per ar po gimdymo.

COVID-19 simptomai nėštumo metu

COVID-19 simptomai laukiantis paprastai būna tokie patys kaip ir kitais atvejais. Dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

Karščiavimas
Drebulys
Kosulys, nosies užgulimas
Galvos ir kūno skausmas
Nuovargis
Pakitęs skonio ar kvapo pojūtis

Jei šie simptomai silpni, rekomenduojama daug ilsėtis, gerti daug skysčių, esant reikalui – acetaminofenas skausmui mažinti (ibuprofeno patariama vengti), pasitelkti drėkintuvą ar nereceptinius vaistus nuo kosulio (pvz., su dekstrometorfanu). Susirgus svarbu nuolat stebėti simptomus – jei ima trūkti oro, spaudžia krūtinę, kyla painiava mąstyme ar sunku atsibusti, būtina nedelsiant kreiptis į skubią pagalbą.

COVID-19 nustatymas laukiantis

Diagnozuojama kaip įprasta: gydytojas vertina simptomus, riziką ir, prireikus, paskiria laboratorinį testą iš nosies ertmės tepinėlio. Jei atliekate namų testą ir gaunate teigiamą atsakymą, informuokite gydytoją – jis padės įvertinti jūsų sveikatą bei tolimesnius veiksmus.

Gydymas ir sveikatos priežiūra nėštumo metu

Jei simptomai nestiprūs, svarbiausia – ramybė, gausus skysčių vartojimas, acetaminofenas skausmui, drėkintuvo naudojimas ir, jei reikia, vaistai nuo kosulio su dekstrometorfanu. Priežiūros specialistas gali rekomenduoti namuose stebėti deguonies kiekį kraujyje (pulso oksimetru) ar kraujospūdį, kad rūpestingai sekti organizmo reakciją.

Sunkesniais atvejais, gydytojas gali rekomenduoti antivirusinį gydymą, pavyzdžiui, ritonaviru sustiprintą nirmatrelvirą (Paxlovid®) – tai tablečių derinys, kuris produktų vartoti tik su gydytojo priežiūra. Esant ryškiems simptomams ar blogėjant savijautai, kartais prireikia gydymo ligoninėje – taip užtikrinama papildoma motinos ir vaisiaus priežiūra.

Prevencija: kaip išvengti COVID-19 nėštumo metu

Pagrindinis veiksmingas apsaugos būdas – COVID-19 vakcina, kuri yra saugi ir rekomenduojama laukiantis. Gydytojo rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo gripo ar kitų infekcijų. Papildomi profilaktikos žingsniai:

Nuolat plauti rankas
Vengti kontakto su sergančiais ar simptomus jaučiančiais
Stengtis laikytis atstumo perpildytose uždarose patalpose
Dėvėti kaukę viešose uždarose ar sausakimšose lauko vietose
Nesiliesti prie veido, jei rankos nešvarios
Reguliariai valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius – rankenas, telefonus, stalus

Taip pat svarbu nuolat lankytis pas gydytoją nėštumo metu – specialistas stebės bendrą jūsų ir augančio kūdikio būklę bei rekomenduos tinkamą elgesį, jei atsirastų papildomi sveikatos sunkumai.

Aukšta temperatūra (ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais) didina riziką komplikacijoms, todėl būtina saugotis įvairių infekcijų, ne tik COVID-19.

Nėštumas ir COVID-19: kas laukia?

Daugeliui nėščiųjų, kurios susirgo COVID-19, liga praeina lengvai, o visi simptomai išnyksta be ilgalaikių pasekmių. Tačiau svarbu nuolat bendrauti su savo gydytoju, laikytis visų rekomendacijų ir stebėti sveikatos pokyčius. Svarbiausia – pakankamai ilsėtis, gerti daug skysčių ir riboti kontaktus su kitais, kol pasijusite geriau.

Ar COVID-19 nėštumo metu gali sukelti apsigimimų?

Šiuo metu tyrimai apie COVID-19 įtaką vaisiui vis dar vyksta, tačiau dauguma duomenų rodo, kad dėl šios infekcijos įgimtų apsigimimų tikimybė yra labai nedidelė.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei negalavimai trunka ilgiau nei kelias dienas arba simptomai stiprėja, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Gydytojas gali rekomenduoti, kokių požymių laukti ar ką daryti, jei būklė nepagerėja.

Kai kurie simptomai yra pavojingi ir reikalauja nedelsiant vykti į ligoninę: