Fobijos – tai labai stipri, intensyvi baimė konkretaus objekto ar situacijos, pavyzdžiui, aukščio, tam tikrų gyvūnų ar specifinių aplinkybių. Skirtingai nei įprasta baimė, fobija sukelia ryškų emocinį diskomfortą ir gali trukdyti kasdieniam gyvenimui namuose, darbe ar mokykloje. Pagal dabartines medicinos žinias, fobijos dažniausiai gydomos psichoterapija, vaistais arba šių metodų deriniu.
Kas būdinga fobijai
Fobija paprastai apibūdinama kaip neadekvačiai stipri baimė to, kas realiai kelia menką arba visai nekelia pavojaus. Pats terminas kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio baimę ar siaubą. Pavyzdžiui, „hidrofobija“ pažodžiui reiškia vandens baimę.
Medicinos praktikoje pastebima, kad žmogus, turintis fobiją, dažniausiai elgiasi vienu iš dviejų būdų: arba aktyviai vengia gąsdinančio dalyko, arba atsidūręs situacijoje ją „ištveria“ patirdamas labai stiprią įtampą, nerimą ar net panikos pojūčius.
Fobijų įvairovė ir pagrindinės grupės
Fobijos gali būti labai įvairios, nes potencialiai baimę gali sukelti begalė objektų ir situacijų. Klinikinėje klasifikacijoje tam tikros fobijų rūšys išskiriamos atskirai, nes pasitaiko gana dažnai ir turi savitus diagnostinius kriterijus.
Agorafobija ir socialinė fobija
Agorafobija siejama su vietų ar situacijų baime, kai žmogus nuogąstauja, kad pasijus bejėgis, išsigąs, praras kontrolę arba negalės greitai pasitraukti ar sulaukti pagalbos. Socialinė fobija (socialinis nerimas) apima baimes, susijusias su socialinėmis situacijomis, pavyzdžiui, buvimu kitų dėmesio centre ar vertinimo baime.
Specifinės fobijos: dažniausios kategorijos
Specifinės fobijos dažniausiai grupuojamos į kelias plačias kategorijas:
- baimės, susijusios su gyvūnais (pavyzdžiui, vorais, šunimis, vabzdžiais);
- baimės, susijusios su gamtine aplinka (pavyzdžiui, aukščiu, perkūnija, tamsa);
- baimės, susijusios su krauju, sužalojimais ar medicininėmis situacijomis (pavyzdžiui, injekcijomis, kaulų lūžiais, kritimais);
- baimės, susijusios su konkrečiomis situacijomis (pavyzdžiui, skrydžiais, važiavimu liftu, vairavimu);
- kitos baimės (pavyzdžiui, užspringimo, labai stiprių garsų ar nuskendimo baimė).
Šios grupės apima labai platų spektrą, todėl konkrečių fobijų sąrašas iš esmės gali būti labai ilgas.
Kaip atsiranda fobijų pavadinimai
Kadangi neįmanoma sudaryti vieno „oficialaus“ visų fobijų sąrašo, klinikinėje ir mokslinėje praktikoje prireikus kuriami nauji terminai. Dažnai tam pasitelkiamos graikiškos (kartais lotyniškos) šaknys, apibūdinančios baimės objektą, ir pridedama galūnė „-fobija“. Pavyzdžiui, vandens baimė nusakoma sudedant šaknį, reiškiančią vandenį, ir žodį „fobija“.
„Baimė patirti baimę“ ir ryšys su panikos priepuoliais
Yra ir reiškinys, kai žmogus ima bijoti pačios baimės arba nerimo epizodų. Tai gali pasitaikyti dažniau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonėms, turintiems nerimo sutrikimų, tam tikrose situacijose gali kilti panikos priepuoliai. Jei patirtis būna itin nemaloni, ateityje gali atsirasti stiprus noras bet kokia kaina vengti panašių aplinkybių.
Pavyzdžiui, jei panikos epizodas įvyko plaukiant laivu, žmogus vėliau gali pradėti vengti plaukiojimo. Kai kuriais atvejais prisideda ir nerimas dėl to, kad panikos pojūčiai kartosis, arba baimė, kad išsivystys nauja fobija.
Kodėl fobijos dažnai lieka „nematomos“
Specifines fobijas tirti nėra paprasta. Dalis žmonių nesikreipia pagalbos, nes prisitaiko vengdami situacijų, kurios kelia baimę. Dėl to daugelis atvejų lieka neužfiksuoti. Taip pat pastebima, kad fobijų pobūdis ir paplitimas gali skirtis priklausomai nuo kultūrinės patirties, amžiaus ir lyties.
Fobijų gydymo galimybės
Moksliniai duomenys rodo, kad fobijos dažniausiai sėkmingai koreguojamos taikant psichoterapiją, o kai kuriais atvejais papildomai pasitelkiant medikamentus. Gydymo planas parenkamas individualiai, įvertinus simptomų intensyvumą ir tai, kiek fobija riboja kasdienį gyvenimą.
Psichoterapija, pagrįsta laipsnišku susidūrimu su baime
Dažnai taikoma metodika yra ekspozicinė terapija – kognityvinės elgesio terapijos krypties dalis. Dirbant su specialistu, žmogus palaipsniui ir kontroliuojamai susiduria su baimę keliančiu objektu ar situacija, mokosi naujų reakcijos ir nusiraminimo strategijų. Tikslas – sumažinti jautrumą dirgikliui ir grąžinti daugiau laisvės kasdienybėje, kad baimė nebevaldytų pasirinkimų.
Vaistai kaip pagalba, o ne vienintelis sprendimas
Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti nerimą mažinančius vaistus, kurie gali palengvinti terapijos procesą ir sumažinti įtampą. Kartais skiriami ir kiti medikamentai, padedantys suvaldyti ryškius nerimo ar panikos simptomus. Vis dėlto klinikinė patirtis leidžia manyti, kad geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama tuomet, kai vaistai (jei jų reikia) derinami su psichoterapija.
Esmė
Fobijos – tai užsitęsusios, labai intensyvios ir realios grėsmės neatitinkančios baimės, susijusios su konkrečiais objektais ar situacijomis. Jos gali apimti gyvūnus, gamtos reiškinius, medicinines situacijas, tam tikras aplinkybes ar kitus specifinius dirgiklius. Nors fobijos gali būti itin varginančios, šiuolaikinėje praktikoje taikomos terapijos ir, prireikus, medikamentinis gydymas gali reikšmingai sumažinti simptomus.
Jei įtariate, kad baimė ima riboti jūsų gyvenimą, tikslinga pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu, kad būtų įvertinta situacija ir parinktos tinkamiausios pagalbos priemonės.
