Klubo sąnario labrumas – tai kremzlės kraštelis, kuris tarsi pamuša klubo sritį tarp šlaunikaulio galvos ir dubens. Kai šis lankelis plyšta, kaulai gali pradėti trintis vienas į kitą, sukeldami nemalonius pojūčius ir ribojant sąnario judesius.
Kas yra klubo labrumo plyšimas?
Klubo labrumo plyšimas – tai kremzlinės kraštinės audinio, vadinamo labrumu, pažeidimas. Labrumas įsidėjęs aplink klubo sąnario gūbrį tarsi apsauginis žiedas. Jis ne tik leidžia judėti sklandžiai, bet ir sandariai uždaro erdvę tarp kaulų, kad jie nekliūtų vienas už kitą judant.
Klubo sąnarį sudaro šlaunikaulio galva, kuri tarsi rutulys įsitaiso dubens sąnario gūžtyje. Labrumas saugo šią gūžtį, kad judėjimo metu kaulai nesitrintų tiesiogiai, bet judėtų lengvai, o sąnarys liktų stabilus.
Klubo labrumo plyšimo simptomai
Dažniausiai labrumo sužeidimas klube pasireiškia tokiais požymiais:
- Skausmas klubo srityje, ypač susilenkus, judant, sportuojant ar aktyviai leidžiant laiką.
- Stingimas arba sustingimas.
- Klibėjimo, spragtelėjimo ar trakštelėjimo pojūtis judinant klubą.
- Neaiškaus nestabilumo jausmas stovint ar vaikštant.
Maži plyšimai kartais nesukelia jokių nusiskundimų – apie juos sužinoma tik atliekant vaizdo tyrimus dėl kitų priežasčių.
Kaip jaučiamas klubo labrumo plyšimas?
Kiekvienas žmogus skausmą išgyvena skirtingai – pojūčių intensyvumą lemia plyšimo dydis bei kiti kartu esantys sužeidimai. Dažniausiai skausmas jaučiamas kaip nuolatinis, maudžiantis, tačiau tam tikrose pozicijose ar užsiimant aktyvia veikla – gali stipriai durti ar būti aštrus. Paprastai skausmas sklinda iš gilesnių kūno sluoksnių, gali priminti kaulų skausmą. Jis gali plisti į kirkšnį, apatinę nugaros dalį ar koją. Dažnai žmogus net pats to nepastebėdamas keičia eiseną ar laikyseną, kad sumažintų diskomfortą, o tai gali apkrauti aplinkinius raumenis ar audinius.
Klubo labrumo plyšimo priežastys
Bet kas, kas didina spaudimą klubo sąnariui, gali pakenkti labrumą ir sukelti jo plyšimą. Dažniausi kaltininkai yra:
- Klubo susidūrimo sindromas (FAI) – kai sąnario kaulai natūraliai nederamai susijungia ir nuolat spaudžia labrumą, ilgainiui jį suplėšydami.
- Traumos – sporto metu patirti sužeidimai, kritimai ar eismo įvykiai gali nulemti plyšimą.
- Osteoartritas – tai dėl metų ir vis pasikartojančios apkrovos vystantis „nusidėvėjimo” artritas. Jam progresuojant, sąnarinė kremzlė dyla ir gali suplyšti labrumas.
Kas rizikuoja dažniau?
Kiekvienam gali nutikti klubo labrumo trauma, tačiau išskirtinai rizikuoja tie, kurių kasdienė veikla nuolat apkrauna šią kūno sritį. Didžiausia rizika išlieka sportininkams, ypač užsiimantiems:
- Ledu rituliu
- Šokiais
- Futbolu
- Golfu
- Gimnastika
Kaip nustatomas plyšimas?
Diagnozuojant klubo labrumo plyšimą, gydytojas atliks klinikinį ištyrimą ir paprašys apibūdinti simptomus: kada prasidėjo skausmas, kas jį paaštrina ir t.t. Gali paprašyti pasilenkti, vaikščioti ar sukti klubą įvairiomis kryptimis, kad įvertintų, kokie judesiai sukelia daugiausiai nemalonių pojūčių.
Išsamiai įvertinti būklei taikomi vaizdo tyrimai:
- Klasikinė klubo rentgeno nuotrauka
- Ultragarsinis tyrimas
- Magnetinis rezonansas (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
Gydymo metodai
Patyrus plyšimą, taikomas simptominis gydymas. Nors vienintelis būdas visiškai atkurti plyšusį labrumą yra operacija, kartais pavyksta nuslopinti simptomus kitomis priemonėmis.
Dažniausiai rekomenduojamos tokios priemonės:
- Vaistai nuo skausmo ir uždegimo, tokie kaip nesteroidiniai vaistai ar paracetamolis – jie sumažina skausmą ir tinimą, tačiau neturėtų būti vartojami ilgiau nei 10 dienų be gydytojo konsultacijos.
- Hormonų injekcijos – gydytojas gali skirti kortikosteroidų injekciją tiesiai į pažeistą klubą uždegimui mažinti.
- Fizioterapija – gydomasis judesys, pratimai ir tempimai, skirti sustiprinti aplink sąnarį esančius raumenis ir pagerinti lankstumą.
Operacinis gydymas
Jei simptomai yra stiprūs ar ilgai neišnyksta, gydytojas gali rekomenduoti atlikti artroskopinę operaciją – specialiais instrumentais per smulkius pjūvelius pataisomas labrumo plyšimas, pašalinami kiti nustatyti pažeidimai. Jei kartu yra sąnario susidūrimo sindromas, gali būti koreguojama ir kaulų forma, kad klubo kaulai geriau dera tarpusavyje. Dauguma tokių procedūrų atliekamos dienos stacionare, tad namo galima grįžti tą pačią dieną.
Svarbu žinoti, kad klubo labrumo plyšimai be chirurginės rekonstrukcijos nesugyja – jei plyšimas smulkus ar nesukelia diskomforto, operacija gali būti ir nereikalinga. Tačiau pasireiškus skausmui ar ribojant kasdienę veiklą, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar galima išvengti plyšimo?
Dažniausiai klubo labrumo plyšimo išvengti nepavyksta, nes reikšmingą įtaką turi paveldėta sąnario struktūra, įgimtas FAI sindromas, neišvengiamos traumos ar lėtiniai procesai kaip osteoartritas.
Visgi laikantis saugumo rekomendacijų galima bent jau sumažinti traumų tikimybę:
- Palaikykite tvarką namuose ir darbe, kad netektų užkliūti ar suklupti.
- Naudokite specialias kopėčias ar laiptelius, o ne nestabilius baldus siekiant aukščiau esančių daiktų.
- Turint eisenos sutrikimų ar polinkį kristi – naudokitės lazdele ar vaikštyne.
Sportuojant ar aktyviai judant:
- Dėvėkite apsauginius reikmenis, jei to reikalauja sporto šaka.
- Neignoruokite ir nebandykite sportuoti per skausmą.
- Nepervarginkite kūno – įtraukite poilsio dienas po intensyvios veiklos.
- Kruopščiai apšilkite ir tempkitės prieš ir po treniruočių.
Prognozė ir gyvenimas po plyšimo
Dauguma žmonių sugeba kontroliuoti simptomus taikant skirtingas gydymo strategijas. Jei vaistai ar pratimai nėra veiksmingi, gydytojas pasiūlys tinkamiausią chirurginį sprendimą.
Nors be operacijos plyšęs labrumas neatsistato, tai dar nereiškia, kad teks susitaikyti su nuolatiniu skausmu. Svarbiausia stebėti, jei simptomai progresuoja ar pradeda smarkiau riboti kasdienę veiklą – tuomet pravartu nedelsti ir pasitarti su gydytoju.
Atsistatymo laikas
Po artroskopinės operacijos įprasta pilnai pasveikti per 4–6 mėnesius. Laikotarpis priklauso nuo individualaus atvejo ir gydytojo rekomendacijų.
Taikant neoperacinį gydymą, griežtos atsistatymo datos nėra, nes pratimai ir vaistai nepašalina pačio plyšimo, tačiau jei simptomai kontroliuojami ir netrukdo gyvenimui, gydymo operacija gali neprireikti.
Kasdienė veikla su plyšusiu klubo labrumu
Daugeliui žmonių net ir plyšus klubo labrumui pavyksta vaikščioti – dalis nejaučia jokio skausmo, kiti jaučia diskomfortą tik fizinės veiklos metu. Visgi dideles apkrovas ar intensyvų sportą saugu tęsti tik pasitarus su specialistu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Neretai klubo skausmas praeina savaime pailsėjus ar pasinaudojus namų gydymo priemonėmis. Tačiau jei skausmas, stingimas ar kiti simptomai tęsiasi kelias savaites ar vis stiprėja – būtina apsilankyti pas gydytoją.
Nedelsiant pagalbą kreipkitės, jei:
- Skausmas klube ar kirkšnyje tampa itin stiprus
- Po traumos, pavyzdžiui, kritimo ar avarijos, negalite judinti kojos ar remtis
Kokius klausimus verta aptarti su gydytoju?
- Ar mano problema – klubo labrumo plyšimas, ar kita sąnario trauma?
- Kokie tyrimai man bus atliekami?
- Kokių priemonių galima imtis nesiimant operacijos?
- Kada rekomenduotumėte operaciją?
- Ko reikėtų vengti kasdieninėje veikloje ir sportuojant?
Kiek pavojingas yra klubo labrumo plyšimas?
Pavojingumas priklauso nuo pažeidimo dydžio, pobūdžio ir to, kaip stipriai jis apriboja judėjimą ar kasdienę veiklą. Dėl mažų ar nesunkių plyšimų galima pajusti tik periodinį skausmą, kurį sėkmingai galima suvaldyti vaistais ar pratimais. Tuo tarpu didelio masto plyšimai sukelia stiprų skausmą, neleidžia normaliai judėti ar sportuoti ir reikalauja operacijos.
