Kraujuojantis apgamas dažniausiai pasirodo tada, kai jis buvo pažeistas – pavyzdžiui, užkabintas ar įbrėžtas. Visgi, kartais tai gali būti ir rimtesnių odos pokyčių ženklas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus.
Kodėl apgamas pradeda kraujuoti?
Apgamus sudaro susitelkusios pigmentinės odos ląstelės, kurios paprastai pasižymi rusva, rausva ar net juoda spalva. Šie darinių gali pasirodyti bet kurioje kūno vietoje, o jų skaičius paprastai siekia nuo 10 iki 50. Kaip ir likusi oda, apgamas gali būti sužeistas – užkliudytas drabužių, per stipriai nukrapštytas ar netyčia užkabintas. Tokiu atveju apgamas ar aplinkinė oda gali pradėti kraujuoti.
Beje, jei apgamas niežti, jo kasymas neretai sukelia smulkias žaizdeles bei kraujavimą. Taip pat atrodo, kad kraujuoja pats apgamas, nors iš tiesų žalos gali būti aplink ar po juo esantiems kraujagyslėms. Ilgainiui dėl nuolatinės trinties paviršiniai kraujagyslės gali taptų jautresnės ir lengviau sudirgti.
Kada susirūpinti kraujuojančiu apgamu?
Dauguma atvejų, jei apgamas kraujuoja tik sužeidus, nerimauti nereikia. Tačiau jei kraujavimas prasideda savaime arba apgamas ima išskirti skystį be aiškios priežasties, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Be kraujavimo, įvertinkite ir kitus požymius, galinčius signalizuoti apie odos vėžį:
- Nesimetriška apgamo forma – viena pusė atrodo visiškai kitaip nei kita.
- Neryškūs, „išplaukę“ apgamo kraštai.
- Keistos spalvos: apgamas pasižymi keliais atspalviais ar neįprastomis spalvomis, pavyzdžiui, raudona ar balta.
- Didėjantis diametras: apgamai iki 6 mm dydžio dažniausiai nėra pavojingi, tačiau augantys ar didesni turėtų būti stebimi.
- Pakitimų dinamika: apgamas keičia formą, dydį ar išvaizdą, pastebite, kad jis išsiskiria tarp kitų.
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių kartu su kraujavimu, verta kreiptis į dermatologą.
Kaip pasirūpinti kraujuojančiu apgamu?
Jei apgamas buvo sužeistas, pirmiausia rekomenduojama švelniai nuvalyti vietą ir dezinfekuoti ją, pavyzdžiui, spiritu. Norint sustabdyti kraujavimą, prilaikykite sterilų vatos diską ar tvarsliavą. Uždėję pleistrą, stenkitės, kad lipnus paviršius nepaliestų paties apgamo.
Dauguma apgamų nesukelia problemų ir nereikalauja gydymo. Vis tik, jei kraujavimas kartojasi be aiškios priežasties ar apgamas kinta, gydytojo apžiūra būtina. Gali prireikti papildomų tyrimų ar net apgamo pašalinimo, siekiant išsiaiškinti galimus pokyčius ląstelėse.
Apgamo šalinimas ir tyrimas
Jei gydytojas įtaria, kad apgamas gali būti pavojingas, jis gali pasiūlyti pašalinti apgamą procedūros metu. Tam gali būti taikomas išpjovimas skalpeliu arba paviršiaus pašalinimas specialiu peiliuku – tai padeda tiksliai ištirti audinius laboratorijoje.
Šalintas apgamas tiriamas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra vėžinių pokyčių. Jeigu apgamas atauga, verta kuo greičiau apsilankyti pas specialistą.
Perspektyvos ir rizikos
Nors labai retai įprasti apgamai virsta melanoma, reguliarus savistabos įprotis leidžia pastebėti įtartinus pokyčius anksčiau. Anksti atpažinta melanoma dažniausiai yra sėkmingai gydoma.
Būkite dėmesingi savo odos pokyčiams – jei apgamas ima kraujuoti, keičiasi ar atrodo neįprastai, pasitarkite su gydytoju. Taip pat atkreipkite dėmesį į savo rizikos faktorius, pavyzdžiui, ilgą laiką būnant saulėje, nes tai gali didinti melanomos tikimybę.
