Transderminiai lidokaino pleistrai yra dažnai pasirenkami, kai reikia sumažinti tam tikros kilmės skausmą, ypač jei jis yra susijęs su nervais. Lidokainas veikia laikinai blokuodamas impulsus, dėl kurių pajuntame skausmą. Toks veikimas leidžia efektyviai malšinti nemalonius pojūčius net ir tais atvejais, kai kitos priemonės nepadeda. Ši priemonė paprastai taikoma lokaliai, todėl organizme poveikis pasireiškia daugiausia toje vietoje, kur užklijuotas pleistras.
Naudojimo sritys ir veikimo principas
Transderminiais lidokaino pleistrais dažniausiai malšinamas skausmas, kuris susijęs su nervinės kilmės pažeidimais, pavyzdžiui, po juostinės pūslelinės ar dėl kitų priežasčių atsiradusiu neuropatiniu skausmu. Įprasta, jog gydytojas gali rekomenduoti šį vaistą ir kitoms situacijoms, atsižvelgdamas į kiekvieno žmogaus sveikatos būklę.
Lidokainas, aktyvusis pleistrų komponentas, veikia blokuodamas skausmo signalus nervuose. Taip žmogus laikinai nebejaučia nemalonių pojūčių toje vietoje, kur priemonė naudojama.
Šie pleistrai gali būti skirtingos koncentracijos: 1,8 %, 4 % ir 5 %. Pasirinkimas priklauso nuo problemos pobūdžio, gydytojo rekomendacijų bei individualaus jautrumo. Be to, yra ir kitų lidokaino formų – pavyzdžiui, geliai ar tirpalai, kuriuos gydytojai pritaiko skirtingoms skausmo ar jautrumo mažinimo situacijoms.
Laikymas ir naudojimas
Transderminių lidokaino pleistrų laikymo sąlygos priklauso nuo koncentracijos. Paprastai juos reikėtų saugoti kambario temperatūroje – nuo 20 °C iki 25 °C. Svarbu, kad laikymo vieta būtų sausa, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės. Esant poreikiui trumpam gali būti laikomi ir kiek žemesnėje ar aukštesnėje temperatūroje, tačiau ilgam laikui tinkamiausia pasirinkti vėsų, sausą stalčių ar spintelę. Pleistrai turi būti saugomi vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Kaip naudoti transderminius lidokaino pleistrus?
- Pleistras visuomet klijuojamas ant nepažeistos, nesudirgusios odos.
- Negalima užklijuoti ant žaizdų, nudegimų ar stipriai sudirgusio odos ploto.
- Nerekomenduojama apvynioti pleistro spaudžiamu tvarsčiu ar naudoti papildomos šilumos (pvz., šildymo pagalvėlės), nes toks veiksmas gali didinti lidokaino pasisavinimą ir riziką patirti šalutinį poveikį.
- Užklijavus ar nuėmus pleistrą, būtina kruopščiai nusiplauti rankas.
- Saugokite, kad lidokaino preparatas nepatektų į akis. Jei tai vis dėlto nutiktų, akis reikėtų gausiai praplauti vandeniu.
- Pleistrą klijuokite ir nuimkite pagal gamintojo bei gydytojo rekomendacijas – jo nekeiskite dažniau ir nedėvėkite ilgiau nei nurodyta.
- Naudotą pleistrą nufolduokite klijuota dalimi į vidų ir išmeskite toje vietoje, kuri neprieinama vaikams ir augintiniams.
Galimas poveikis ir šalutiniai reiškiniai
Lidokaino pleistrai dažniausiai nesukelia didelių problemų, tačiau tam tikri nemalonūs pojūčiai ar dirginimo simptomai nėra retas reiškinys. Dažniausiai pasitaiko šie poveikiai:
- Sudirgimas toje vietoje, kur klijuotas pleistras (paraudimas, niežėjimas, deginimo jausmas arba lengvas patinimas).
- Labai retais atvejais gali atsirasti pūslelių, mėlynių ar odos paviršiaus šlupimo požymių.
Įprastai tokie požymiai būna laikini ir praeina per kelias minutes ar valandas. Jeigu oda stipriai sudirgsta, rekomenduojama nuimti pleistrą ir palaukti, kol pojūčiai visiškai išnyks, prieš vėl jį naudojant.
Retesni ir rimtesni šalutiniai poveikiai
Nors pasitaiko tik išskirtiniais atvejais, transderminis lidokainas gali sukelti rimtus organizmo sutrikimus. Vienas jų – methemoglobinemija. Tai būsena, kai kraujo pigmentas tampa nepakankamai efektyvus gabenant deguonį, todėl organizmo audiniai gali gauti per mažai deguonies. Jaunesni vaikai ir kai kurie žmonės, vartojantys ypatingus vaistus ar turintys paveldimų ligų, šiai komplikacijai yra jautresni.
Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Odos ar lūpų spalvos pokyčiai – pablyškusi, papilkėjusi ar melsva spalva.
- Galvos skausmas, svaigimas, didelis silpnumas, greitas širdies plakimas.
- Dusulys, nuovargis, būsenos kaip „oro trūkumas“.
Be to, pasitaiko ir stiprių alerginių reakcijų. Joms būdinga tinimas, kvėpavimo apsunkinimas, ryškus odos bėrimas ar dilgėlinė, skausmingi skrandžio spazmai, sąnarių ar limfmazgių patinimas.
Atsargumo priemonės
Lidokaino pleistrai netinka žmonėms, kurie yra jautrūs ar alergiški lidokainui, bet kuriai kitai amido grupei priklausančiai vietinio nuskausminimo medžiagai ar bet kuriam kitam sudedamajam gaminio komponentui.
Prieš pradedant šią priemonę svarbu informuoti gydytoją apie visas turimas sveikatos problemas: ypač jei anksčiau buvo kraujo ligų, širdies ritmo sutrikimų, plaučių, inkstų ar kepenų ligų, taip pat apie buvusias alergines reakcijas vietiniams anestetikams. Būtina pranešti ir jeigu yra paveldėta genetinė būklė – pavyzdžiui, G6PD fermento trūkumas ar padidėjusio jautrumo reakcijos PABA junginiams.
Labai svarbu laikytis gydytojo ar gamintojo nurodytos dozavimo tvarkos – neklijuokite daugiau pleistrų, nei rekomenduojama, ir nelaikykite jų ilgiau, nei numatyta.
Nėštumo ar žindymo laikotarpiu, taip pat planuojant pastoti, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Sąveika su kitais vaistais ir produktais
Nors transderminis lidokainas dažniausiai neturi sąveikos su maistu ar gėrimais, apie naudojamus kitus vaistus būtina pasakyti gydytojui. Kai kurios vaistų grupės – pavyzdžiui, nitratų grupės preparatai, kitos vietinio poveikio anestetikų priemonės, vaistai nuo vėžio, infekcijų, malarijos, traukulių ar širdies ritmo sutrikimų – gali sustiprinti arba pakeisti lidokaino veikimą. Nedelsdami praneškite gydytojui apie savo vartojamus vaistus, net jei jie įsigyjami be recepto, taip pat vitaminus ar papildus.
Ką daryti perdozavus ar praleidus dozę?
Pamiršus užklijuoti pleistrą, galima tai padaryti iš karto prisiminus – tačiau jei netrukus ateis laikas kitai dozei, papildomo pleistro klijuoti nereikia. Vienu metu užklijuokite tik tiek pleistrų, kiek rekomendavo gydytojas. Nenaudokite pleistrų dažniau nei nurodyta. Jei įtariate, kad pleistrų panaudojote per daug ar pajutote stiprių šalutinių poveikių požymius, kuo greičiau kreipkitės į medicinos specialistus.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
