Vietiniam lidokainui dažniausiai suteikiama užduotis sumažinti skausmą ar niežulį, kai oda yra sudirginta ar pažeista, taip pat jis padeda sergant hemorojumi. Šis vaistas veikia trumpam laikui – blokuoja nervinius signalus, todėl nejaučiame nemalonių pojūčių. Dažniausiai pasitaiko laikinas odos paraudimas, patinimas ar deginimo jausmas toje vietoje, kur užteptas preparatas. Parduotuvėse ir vaistinėse galima rasti skirtingas formules: kremus, gelius, skysčius ar purškalus.
Kur ir kaip vartojamas vietinis lidokainas?
Lidokaino preparatai tinkami įvairiais atvejais, kai norima greitai palengvinti lengvo skausmo, niežulio ar nedidelių nudegimų (taip pat ir po uodų įkandimų ar saulės nudegimų) sukeltus simptomus. Juos taip pat skiria siekiant nuslopinti hemorojaus sukeltą diskomfortą tiesiosios žarnos srityje ar kitus nedidelius odos sudirgimus. Kartais gydytojas rekomenduoja lidokainą ir kitais atvejais, jei mato poreikį.
Kaip veikia lidokainas?
Šis preparatas trumpam sustabdo nervų impulsų perdavimą, todėl sumažėja arba visai išnyksta skausmas. Veikimas yra laikinas – po kurio laiko pojūčiai vėl grįžta.
Preparato formos ir stiprumai
- 0,5 % gelis išoriniam naudojimui
- 3 % skystis
- 4 % kremas, gelis, skystis arba purškiklis
- 5 % kremas išoriniam naudojimui
Taip pat galima rasti kitų pavidalų (pvz., skirto gleivinei ar transderminiams pleistrams).
Laikymo sąlygos
Lidokainą laikykite kambario temperatūroje, saugiai, vaikams nepasiekiamoje vietoje. Kai kurie vaisto variantai gali būti degūs, todėl venkite atviros ugnies ar stipraus karščio šaltinių. Rekomenduojama saugoti nuo saulės spindulių – žiūrėkite nurodymus pakuotėje arba pasitarkite su vaistininku.
Dažniausi šalutiniai reiškiniai
- Trumpalaikis odos paraudimas
- Paburkimas arba patinimas
- Deginimo ar dilgčiojimo pojūtis tepimo vietoje
Šie pojūčiai paprastai greitai praeina. Jei diskomfortas stiprėja ar ilgai neišnyksta, pasitarkite su gydytoju.
Rimtesni poveikiai ir alerginės reakcijos
Nors pasitaiko retai, kai kuriais atvejais galimos stiprios alerginės reakcijos. Pastebėjus šiuos simptomus, nustokite vartoti preparatą ir nedelsiant kreipkitės į gydytojus:
- Dusulys, švokštimas kvėpuojant
- Staigiai padažnėjęs širdies plakimas
- Karščiavimas, silpnumas
- Padidėję limfmazgiai
- Veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas
- Sunku ryti ar kvėpuoti
- Bėrimas ar dilgėlinė
- Pykinimas, vėmimas
- Galvos svaigimas, silpnumas ar nualpimas
- Pilvo skausmai ar sąnarių skausmas
Ką svarbu žinoti prieš naudojant
- Lidokaino nenaudokite, jei esate alergiški šiam ar bet kuriam kitam jo sudedamajam komponentui.
- Nepurkškite preparato į akis, nepatariama juo apdoroti didelio odos ploto, žaizdų ar pažeistos (nubrozdintos, atviros) odos.
- Po naudojimo rankas nuplaukite, saugokitės, kad vaistas nepatektų ant gleivinių ar į akis – jei taip nutiktų, iškart skalaukite vandeniu.
- Nenaudokite lidokaino miegant ar ilgai uždengę tą vietą sandariai tvarsčiu ar šildant elektrine antklode – šiluma gali padidinti veikliosios medžiagos patekimą į organizmą ir sustiprinti šalutinį poveikį.
- Lidokainas neskirtas naudoti rektaliniu būdu (į vidų) – jį vartokite tik išoriškai.
- Purškiamą lidokainą nelaikykite prie veido, venkite įkvėpti garų.
- Ar produktas tinkamas nėščioms ir žindančioms moterims, turi įvertinti gydytojas – duomenų apie poveikį kūdikiui nėra daug.
- Jei simptomai per savaitę nesumažėja ar tampa stipresni, atsiranda kraujavimas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Sąveika su kitomis medžiagomis
Šiuo metu nėra žinomos maisto produktų ar gėrimų sąveikos su vietiniu lidokainu. Jokių žinomų sąveikų su kitais vaistais taip pat nėra, tačiau visada informuokite gydytoją apie visas vartojamas priemones – tiek receptinius, tiek be recepto, vitaminus ar natūralius papildus.
Pavartojus per daug ar praleidus naudojimą
Naudokite produktą taip, kaip nurodyta, dažniausiai – tik pagal poreikį. Jei praleidote vieną tepimą, kitą kartą vartokite įprastai, neduokite dvigubos dozės. Atsitiktinai panaudojus per daug ar pajutus stiprų nepageidaujamą poveikį, svarbu kreiptis į gydytoją.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
