Loratadinas – tai vaistas nuo alergijos, kuris dažniausiai vartojamas siekiant sumažinti įprastus alergijos simptomus, tokius kaip sloga, čiaudulys, ašarojančios ar niežtinčios akys, taip pat niežulys nosyje ar gerklėje. Šis vaistas veikia kaip antihistamininis preparatas, nes blokuoja histamino – alergijas sukeliančios medžiagos – poveikį organizme.
Kaip veikia loratadinas?
Vartodami loratadiną, sumažinsite alergijos požymius, nes veiklioji medžiaga slopina histamino aktyvumą. Būtent histaminas išsiskiria organizme, kai susiduriama su alergenu, ir jis dažniausiai būna atsakingas už niežulį, slogą ar čiaudulį.
Loratadino vartojimo formos
Šis vaistas tiekiamas įvairiais pavidalais – galite rasti geriamų tablečių, kapsulių, tirpalo, kramtomųjų ir burnoje tirpstančių tablečių. Tokia įvairovė leidžia patogiai pasirinkti vartojimo formą tiems, kurie sunkiai nuryja įprastas tabletes.
Kokie yra galimi loratadino šalutiniai poveikiai?
Dažniausi šalutiniai poveikiai, kurie gali pasireikšti vartojant loratadiną, yra galvos skausmas ar mieguistumas. Daugeliu atvejų šie simptomai būna lengvi ir laikini.
Tačiau retais atvejais gali išsivystyti rimtesnės reakcijos:
- Staigūs kvėpavimo sutrikimai ar dusulys
- Širdies ritmo pagreitėjimas
- Karščiavimas ar bendras silpnumas
- Kaklo limfmazgių padidėjimas
- Veido, lūpų, burnos, liežuvio ar gerklės tinimas
- Rijimo sunkumai ar spaudimas gerklėje
- Odos niežulys, bėrimas ar dilgėlinė
- Pykinimas, vėmimas
- Galvos svaigimas, silpnumo pojūtis, nualpimas
- Pilvo skausmai ar sąnarių skausmas
Jei pastebite bent vieną iš išvardytų simptomų, nutraukite vaisto vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į medikus.
Kada nerekomenduojama vartoti loratadino?
Šis vaistas neturėtų būti vartojamas, jeigu yra padidėjęs jautrumas loratadinui arba bet kuriai pagalbinei konkretaus preparato medžiagai. Jei abejojate dėl sudėties, pasitarkite su vaistininku.
Ką svarbu žinoti prieš paskiriant loratadiną?
Prieš pradėdami vartoti šį vaistą, informuokite gydytoją apie visas savo ligas, ypač jei esate sirgę kepenų ar inkstų ligomis.
Taip pat pasakykite, kokius receptinius, nereceptinius vaistus, papildus ar vaistažoles naudojate. Tai svarbu, norint išvengti galimų sąveikų.
Nėštumo atveju ar planuojant pastoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju – nėra aišku, ar šio vaisto vartojimas gali daryti įtaką nėštumui ar vaisiui. Jei žindote kūdikį, žinokite, kad loratadinas patenka į motinos pieną, todėl būtina aptarti gydymą su sveikatos priežiūros specialistu.
Vartojimo ypatumai ir dozavimas
Renkantis tirpalo formą, reikėtų naudoti specialų matavimo indelį, kad dozė būtų tiksli – įprasti virtuviniai šaukšteliai netinka ir gali lemti netikslų vaisto kiekį. Kramtomosios tabletės turi būti sukramtytos arba susmulkintos iki galo prieš praryjant.
Dalis preparatų gali turėti fenilalanino, todėl žmonėms, kuriems diagnozuota fenilketonurija (PKU), reikėtų būti ypač atsargiems.
Laikymo sąlygos
Vaistą laikykite kambario temperatūroje – nuo 20 iki 25°C. Trumpam galima nešti ir žemesnėje ar aukštesnėje temperatūroje (15–30°C). Saugokite loratadiną nuo drėgmės, nelaikykite šaldytuve ir venkite šaldymo. Pakuotės neišplėškite tol, kol neateis laikas vartoti vaistą.
Vaistų sąveika ir kitos atsargumo priemonės
Šiuo metu nėra žinoma apie reikšmingą loratadino sąveiką su maistu ar gėrimais, tačiau alkoholis gali padidinti mieguistumo riziką. Prieš vartodami kitus vaistus kartu su loratadinu, visada informuokite gydytoją apie visus Jūsų vartojamus preparatus, ypač jei tai vaistai, sukeliantys mieguistumą – migdomieji, vaistai nuo skausmo ar nerimo.
Ką daryti pamiršus išgerti vaistą arba jo išgėrus per daug?
Pamiršę išgerti dozę, išgerkite ją, kai tik prisimenate. Jei jau priartėjo laikas kitam vartojimui, praleiskite praleistą dozę ir tiesiog tęskite gydymą įprastu grafiku – dvigubos dozės vartoti nerekomenduojama.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
