Gripo vakcina skirta apsaugoti nuo vienos dažniausių virusinių infekcijų – gripo. Ši liga gali būti ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių imuninė sistema yra silpnesnė. Vakcina padeda organizmui išmokti atpažinti ir kovoti su gripo virusu, taip sumažindama susirgimo riziką arba palengvindama ligos eigą, jei vis dėlto užsikrečiama.
Kaip veikia gripo vakcina
Skiepai nuo gripo suaktyvina natūralią organizmo apsaugą – imunitetą. Tai padeda organizmui greičiau reaguoti į virusą ir užkirsti kelią sunkesniam ligos vystymuisi. Kadangi gripo virusai keičiasi kasmet, vakcina taip pat atnaujinama ir rekomenduojama ją skiepytis kiekvieną sezoną.
Nors skiepai sumažina riziką susirgti gripu, jie negarantuoja visiškos apsaugos visiems paskiepytiems žmonėms. Dažniausiai skiepas saugo nuo rimtų komplikacijų ir užtikrina lengvesnę ligos eigą, jei visgi susirgimas įvyksta.
Kaip naudojama vakcina
Gripo vakcina paprastai suleidžiama į raumenis. Dažniausiai ji leidžiama į žastą vaikams ir suaugusiesiems, o kūdikiams – į šlaunį. Skiepijimą kasmet atlieka sveikatos priežiūros specialistas – dažniausiai rudens pradžioje, kai prasideda gripo sezonas.
Kai kada jaunesni nei 9 metų vaikai pradinio skiepijimo metu gali gauti dvi dozes – tai priklauso nuo jų ankstesnių skiepijimų grafiko ir gydytojo rekomendacijų. Apie tikslias dozes ir intervalą informaciją pateikia gydytojas.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Dažniausiai pasitaiko paraudimas, patinimas, jautrumas ar net mėlynės injekcijos vietoje.
- Kiti nepiktybiniai požymiai: pakilusi kūno temperatūra, raumenų ar galvos skausmas, bendras silpnumas.
- Retkarčiais paskiepijus gali pasitaikyti trumpalaikis apsvaigimas, galvos sukimasis, regėjimo pokyčiai ar spengimas ausyse. Tokie simptomai paprastai greitai praeina, tačiau jei jaučiamasi blogai, tinka kiek pailsėti, prigulti.
- Labai retai pasitaiko rimtesnių reakcijų – nuotaikos svyravimų, tirpimo ar silpnumo, traukulių.
- Alerginės reakcijos yra labai retos, tačiau gali pasireikšti stipriu niežuliu, bėrimu, patinimu (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje) bei kvėpavimo sutrikimais. Pastaruoju atveju būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
Daugumai žmonių šalutiniai poveikiai būna lengvi ir greitai praeina, o rimtesnės reakcijos pasitaiko išskirtinai retai.
Atsargumo priemonės
Jei esate alergiškas arba anksčiau jautriai sureagavote į gripą ar kitus skiepus, būtina apie tai pranešti gydytojui. Kai kurios vakcinos gali turėti papildomų medžiagų (pvz., lateksą), kurios tam tikriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas.
Būtinai pasakykite gydytojui apie visus sveikatos sutrikimus – ypač jei šiuo metu sergate, turite nervų sistemos ar imuninių ligų (pvz., dėl vėžio ar gydymo radiacija), jei pasitaikė traukuliai, encefalopatija ar neurologinės komplikacijos po ankstesnių skiepijimų.
Nėštumo laikotarpiu skiepytis nuo gripo įprastai yra rekomenduojama. Kiekvienu atveju gydytojas patars, atsižvelgdamas į individualią situaciją. Ar skiepas pereina į motinos pieną – tikslių duomenų nėra, todėl žindant verta pasikonsultuoti su mediku.
Sąveika su kitais vaistais
Visada informuokite gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir maisto papildus, nes kai kurie jų gali turėti įtakos vakcinos veiksmingumui arba didinti šalutinių poveikių riziką. Nenutraukite ir nekeiskite vartojamų medikamentų savarankiškai – tai daryti rekomenduojama tik pasitarus su specialistu.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
