Pakinklio raumens patempimas – tai dažna sportinė trauma, kai pažeidžiami šlaunies užpakalinėje dalyje esantys raumenys. Ši trauma neretai vadinama pakinklio raumens patempimu, plyšimu ar įplyšimu.
Kas yra pakinklio raumens pažeidimas
Pakinklio raumenys – tai trijų didelių raumenų grupė, einanti užpakaline šlaunies dalimi. Jie atsakingi už įvairius judesius: bėgant, šokant, pritūpiant ar greitai keičiant kryptį. Šie raumenys sugeria didžiulę apkrovą, todėl yra labiau linkę į traumas nei daugelis kitų raumenų.
Pakinklio raumens patempimai klasifikuojami į tris laipsnius pagal pažeidimo sunkumą:
- 1 laipsnio patempimas – lengvas, su minimaliai įplyšusiais raumenų skaidulomis.
- 2 laipsnio patempimas – vidutinio sunkumo, kai dalis raumenų skaidulų plyšta (dalinis plyšimas).
- 3 laipsnio patempimas – sunkus, kai raumuo įplyšta visiškai arba visiškai nutrūksta.
Pakinklio raumens pažeidimo simptomai
Šios traumos požymiai priklauso nuo to, kaip stipriai pažeistas raumuo. Dažniausiai jaučiami požymiai:
- Matomas ar apčiuopiamas gumbas ar sukietėjimas raumenyje.
- Mėlynės susidarymas.
- Aštrus, staigus skausmas, galintis atsirasti judant ar net ramybės būsenoje.
- Raumens trūkčiojimas ir spazmai.
- Skausmas sėdint, ypač ten, kur raumuo jungiasi prie sėdmenų, kuris gali palengvėti, pasilenkus į kitą pusę.
- Pablogėjęs kojos judrumas, sunku vaikščioti arba judėti.
- Patinimas ir padidėjęs jautrumas užpakalinėje šlaunies dalyje.
Skausmas gali plisti į kirkšnį, sėdmenis ar kitas kojos sritis. Sunkesni pažeidimai dažniausiai lemia iš karto juntamą jėgos netekimą pažeistame raumenyje.
Kaip atsiranda pakinklio raumens traumos
Pakinklio raumenų traumą gali sukelti bet kas, kas raumenims sukelia per didelę jėgą. Šie raumenys sudaryti iš daugybės mažų skaidulų, o patempimas įvyksta tada, kai jos yra pertempiamos ar stipriai suspaudžiamos. Dažniausiai traumos atsiranda sportuojant, kai raumuo stipriai ištiesiamas ar susitraukia. Tačiau net ir ne sporto metu, elgdamiesi neatsargiai arba paslydę, taip pat galite patirti pakinklio raumenų plyšimą – pavyzdžiui, slystant ant ledo ar šlapio paviršiaus ir „padarant špagatą“.
Rizikos veiksniai
- Staigus fizinio aktyvumo didinimas be tinkamo pasiruošimo.
- Žema raumenų elastingumo riba, retai atliekami tempimo pratimai ar nepakankamas apšilimas.
- Pernelyg spartus treniruočių intensyvumo didinimas.
- Sportinių veiklų, reikalaujančių greito judesio keitimo, pradėjimas be tinkamos įrangos ar pasiruošimo.
Kiekvienas gali patirti šią traumą, tačiau ji daug dažniau pasitaiko sportuojantiesiems, ypač tiems, kurie šokinėja, bėga, užsiima kontaktinėmis sporto šakomis ar staiga keičia judėjimo kryptį.
Kaip nustatomas pakinklio raumens pažeidimas
Gydytojas dažniausiai apžiūri pažeistą vietą ir klausia apie simptomus, jų atsiradimo laiką, traumą sukėlusį veiksmą. Svarbu pasakyti, ar po traumos galėjote toliau judėti, ar skausmas buvo toks stiprus, kad tai sutrukdė.
Paprastai apčiuopa ir funkcinių testų užtenka diagnozei. Jei reikia tiksliai įvertinti traumą, gali būti skiriamos papildomos procedūros, tokios kaip rentgenograma (jei įtariamas kaulo pažeidimas), magnetinio rezonanso tomografija ar ultragarsas. Šie tyrimai leidžia įvertinti raumens plyšimo dydį.
Gydymo ir reabilitacijos galimybės
Nedidelius (1 laipsnio) pakinklio raumens patempimus dažnai galima gydyti namuose. Sunkesniems atvejams prireikia profesionalios pagalbos. Gydymo tikslas – malšinti simptomus, atstatyti raumens jėgą ir lankstumą.
- MEAT metodas: judėjimas, fiziniai pratimai, skausmo valdymas ir reabilitacinė terapija.
- RICE metodas: ramybė (poilsis), šalčio kompresai, kompresija ir galūnės pakėlimas.
- Fizinė terapija: dažniau reikalinga vidutinio ar sunkaus laipsnio traumoms. Kineziterapeutas sudarys individualią planą, padedantį saugiai ir laipsniškai grąžinti jėgą bei judrumą.
- Chirurginis gydymas: reikalingas tik labai sunkiems atvejams, kai raumuo plyšta visiškai. Jei skausmas labai stiprus ir negalite paeiti, svarbu kuo greičiau kreiptis pas gydytoją.
Gydytojai pataria palaipsniui didinti fizinį krūvį, stiprinti raumenų lankstumą, visada apšilti prieš ir atsivėsinti po aktyvumo, kad sumažintumėte riziką patirti traumą ateityje.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai per kelias dienas nepraeina ar pradeda stiprėti. Jei jaučiate stiprų skausmą arba visai negalite judinti kojos, nedelskite – būtina profesionali apžiūra. Taip pat svarbu pasitarti, jei grįžtant prie fizinės veiklos simptomai atsinaujina arba stiprėja.
Prieš grįždami prie treniruočių ar sporto, klauskite gydytojo ar kineziterapeuto:
- Kaip išvengti pakartotinės traumos ateityje?
- Kokias veiklas saugu atlikti sveikstant?
- Kokie gydymo metodai tinkamiausi mano atveju – MEAT ar RICE?
- Kada bus saugu grįžti prie sporto ar kitų aktyvių judesių?
Prognozė ir atsigavimo trukmė
Kiek užtruks visiškas pasveikimas po pakinklio raumens traumos, priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Lengvi raumens patempimai gyja per savaitę ar kelias, o sunkūs plyšimai gali reikalauti net kelių mėnesių. Jei reikėjo operacijos, gijimo procesas dar ilgesnis.
Su gydytoju aptarkite, kaip saugiai grįžti prie treniruočių. Paprastai veiklą vėl pradėti leidžiama palaipsniui, atsižvelgiant į pasiekiamą raumenų stiprumą ir lankstumą. Jūsų gydytojas ar kineziterapeutas patars, kada galite saugiai pradėti vaikščioti, bėgioti ar atlikti kitus pratimus. Reikia atsiminti – pernelyg greitas fizinės veiklos atnaujinimas ar tempimas gali sukelti pakartotinę traumą arba ilgiau besitęsiantį gijimą. Pakinklio raumenys linkę sustandėti, tad siekiant išvengti pakartotinių problemų, svarbus lankstumo lavinimas ir sistemingas apšilimas bei atsivėsinimas po krūvio.