Proktalgija fugaks – tai epizodinis, netikėtai atsirandantis stiprus skausmas išangės srityje, kurio metu nesusidaro jokių audinių pakitimų. Šis skausmas dažniausiai trunka neilgai – nuo kelių sekundžių iki pusvalandžio – ir staiga išnyksta, palikdamas žmogų vėl be jokių simptomų. Beveik visada ši būklė būna pasikartojanti, tad skausmo priepuoliai gali kartotis savaitėmis ar net mėnesiais. Kolegiškai tariant, nors proktalgija fugaks ir nekelia grėsmės gyvybei, priepuolio metu žmogus gali patirti tokį diskomfortą, kad sunku atlikti įprastas kasdienes veiklas.
Kas yra proktalgija fugaks
Proktalgija apibūdina skausmą išangės ar tiesiosios žarnos srityje, kai tuo tarpu terminas „fugaks“ pabrėžia trumpalaikį ir greitai praeinantį pobūdį. Šį retą, tačiau labai nemalonų diskomfortą sukelia nervų ir raumenų veiklos sutrikimai apatinėje virškinamojo trakto dalyje – išangėje ir jos aplinkoje. Tiesioji žarna – tai paskutinė storosios žarnos atkarpa, besileidžianti iki išangės.
Kaip dažnai pasireiškia ši būklė?
Manoma, kad su proktalgija fugaks susiduria iki 18 % žmonių, tačiau tik mažiau nei penktadalis iš jų kreipiasi dėl to į gydytojus. Daug atvejų lieka neatskleisti, nes žmonės dažnai drovisi kalbėti apie analinį skausmą.
Proktalgija fugaks simptomai
Šios būklės esmė – staigūs, intensyvūs skausmo priepuoliai išangės ar jos apylinkių srityje, kurie paprastai užsitęsia ne ilgiau kaip 30 minučių. Priepuolių dažnumas labai įvairus: kai kurie žmonės juos patiria vos porą kartų per metus, kiti – kur kas dažniau.
- Skausmas paprastai būna aštrus, itin intensyvus.
- Epizodai būna netikėti, neretai kyla visiškai be aiškios priežasties.
- Jausmas dažniausiai kyla pačioje išangėje arba labai arti jos, ne giliau tiesiojoje žarnoje.
- Priepuoliai gali pasitaikyti tiek dieną, tiek naktį – galimi net prabundant iš miego.
Laikinas analinis spazmas dažnai primena kojų raumenų „griebimą“ ar mėšlungį, tik pojūtis lokalizuojasi išangės srityje. Priepuolio metu dažnam sunku galvoti apie ką nors kitą, kol skausmas liaujasi. Net jei tuo metu atrodo, kad diskomfortas niekada nesibaigs, visada ateina palengvėjimas.
Kokios yra proktalgijos fugaks priežastys?
Kol kas nėra išaiškintos vienos pagrindinės priežasties, tačiau manoma, kad būklė gali būti susijusi su:
- Išangės rauko arba kitų dubens dugno raumenų spazmais.
- Pudendinio nervo pažeidimu (vadinamu pudendine neuralgija), kuris perduoda jutiminius signalus dubens srityje.
Kartais proktalgija fugaks pasireiškia po tam tikrų medicininių procedūrų, tokių kaip hemoroidų gydymas (skleroterapija) ar gimdos pašalinimas makšties būdu. Taip pat didesnę riziką patirti šiuos priepuolius turi žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu ar turintys padidėjusį nerimą.
Kokie veiksniai gali paskatinti skausmo epizodus?
Nors dažnai skausmas kyla netikėtai, kai kuriems žmonėms spazmus provokuoja stresas, lytiniai santykiai, mėnesinės ar tuštinimasis.
Kokie yra rizikos veiksniai?
Proktalgija fugaks dažniau diagnozuojama moterims ir dažniausiai pasireiškia 30–60 metų amžiaus žmonėms.
Proktalgija fugaks diagnostika
Diagnozuojant šią būklę, iš pradžių tenka atmesti kitas analinio skausmo priežastis – hemorojus, analines įtrūkas, vėžį, dubens ar tiesiosios žarnos uždegimus, tiesiosios žarnos išvaržą, opas arba pūlinius, uždegimines žarnyno ligas.
Diagnozės procese ypač svarbus dialogas su gydytoju. Rekomenduojama tiksliai apibūdinti skausmą, priepuolių trukmę, dažnumą, ar pastebėta kokių nors provokuojančių veiksnių. Nors apie analinį skausmą kalbėti gali būti nejauku, svarbu atminti, kad atvirumas gydytojui padeda greičiau ir tiksliau gauti pagalbą.
Kokie tyrimai gali būti atliekami?
Nėra specifinio tyrimo proktalgijai fugaks nustatyti, tačiau gydytojas gali paskirti įvairius testus kitoms ligoms atmesti:
- Kraujo tyrimus, skaitmeninį rektalinį tyrimą ar dubens apžiūrą.
- Kartais prireikia kolonoskopijos ar lankstaus sigmoidoskopo tyrimo.
- Vertinami ir dubens dugno funkcijos testai.
Proktalgija fugaks gydymas
Pilnai išgydyti šios būklės kol kas nepavyksta, tad gydymas dažniausiai susideda iš simptomų sušvelninimo ir provokuojančių veiksnių vengimo. Daugumą atvejų galima valdyti namuose, tačiau stipresni skausmai ar dažni priepuoliai gali reikalauti gydymo vaistais ar kitų intervencinių priemonių.
Ką galima padaryti namuose?
- Šilumos arba šalčio kompresai išangės srityje.
- Šilto vandens vonelės (sitz vonios).
- Be recepto parduodami nuskausminamieji preparatai.
- Stresą mažinančios praktikomis – meditacija, jogos pratimai.
Medikamentinis ir specializuotas gydymas
Jei simptomų sumažinti namų priemonėmis nepavyksta, gydymas gali būti tęsiamas gydytojo kabinete:
- Vaistai išangės sričiai (pavyzdžiui, nitroglicerino tepalas).
- Botulino toksino injekcijos, atpalaiduojančios analinius raumenis.
- Elektrinė stimuliacija – specialus zondas išskiria impulsus, ramindamas raumenų susitraukimus.
- Dubens dugno kineziterapija su biofeedback metodu, mokanti atpažinti raumenų įtampą ir sąmoningai juos atpalaiduoti.
- Psichologinė pagalba ar psichoterapija, jei skausmo priepuoliai siejasi su stresu ar nerimu.
Gyvenimas su proktalgija fugaks
Patyrus epizodinį analinį skausmą, galimi įvairūs scenarijai: vieniems tai nutinka vos keli kartai gyvenime, kiti susiduria su dažnesniais ar stipresniais priepuoliais, kurie trikdo įprastą gyvenimo ritmą. Daug kas priklauso nuo simptomų pobūdžio ir dažnumo, tad verta bendradarbiauti su gydytojais – jie padės atrasti tinkamiausias palengvinimo priemones.
Patartina turėti po ranka greitai veikiantį vaistą ar kitą priemonę, kuri padėtų sumažinti nemalonius pojūčius vos prasidėjus priepuoliui.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei analiniai skausmai kartojasi ar užsitęsia ilgiau nei įprasta, svarbu nesidrovėti ir pasikonsultuoti su medikais. Laiku nustatyta diagnozė ir individualizuotas gydymas padės greičiau grįžti prie normalaus gyvenimo.
Klausimai gydytojui
- Kokius tyrimus reikės atlikti diagnozei patvirtinti?
- Kas galėjo sukelti mano analinį skausmą?
- Kokius gydymo būdus rekomenduotumėte?
- Kaip galėčiau pasiruošti galimiems būsimiems skausmo epizodams?
Kuo skiriasi proktalgija fugaks nuo lėtinių dubens skausmų?
Lemiamas skirtumas tarp proktalgijos fugaks ir vadinamojo levator ani sindromo (lėtinės proktalgijos) yra skausmo trukmė ir pobūdis. Jei priepuoliai trunka ilgiau nei 30 minučių, gali būti lėtinė proktalgija, kuri dažnai siejama su aukščiau dubens srityje esančių raumenų įtampa. Pastaroji būklė būna labiau maudžianti ar veržianti, o skausmas dažniau atsiranda sėdint. Tuo tarpu proktalgija fugaks skausmo pozicija ar kūno padėtis dažniausiai neįtakoja.
