Ragenkantis ragenos hidropsas – reta, tačiau rimta akių būklė, sutrikdanti ragenos skaidrumą ir regą. Staigus ragenos paburkimas įvyksta, kai pažeidžiamas svarbus ragenos sluoksnis – Descemeto membrana, ir akies viduje esantis skystis patenka į gilesnius ragenos sluoksnius, vadinamus stroma. Tokia situacija dažnai pasireiškia netikėtai ir reikalauja gydytojo dėmesio.
Kas yra ragenos hidropsas
Ragenos hidropsas – tai būklė, kai ragenoje susikaupia per daug skysčio, dėl ko ji patinsta. Dažnas atvejis – vadinamasis ūminis ragenos hidropsas, kai simptomai prasideda itin staigiai. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia pacientams, sergantiems keratokonu ar kitomis ligomis, kurios keičia ragenos formą (bendrai vadinamos ragenos ektazijomis).
Paburkimas sukelia ne tik ragenos patinimą, bet ir sukelia uždegiminę reakciją. Dažnai matomas balkšvas ar drumstas debesėlis akyje, dėl kurio stipriai pablogėja regėjimas. Laimei, kartais būklė gerėja savaime, bet be akių gydytojo įsikišimo sprendimą dėl gydymo priimti pavojinga.
Dažnumas ir kam pasireiškia
Ragenos hidropsas diagnozuojamas nuo 0,2% iki 2,8% asmenų, sergančių keratokonu. Keratokonas apskritai nėra labai dažnas – juo serga apie 55 iš 100 000 žmonių. Hidropsas paprastai pasireiškia jauniems suaugusiesiems, dažniau vyrams, ypač 20–30 metų amžiaus.
Ragenos hidropso simptomai
Būklės požymiai ir intensyvumas gali skirtis. Kai kurie pacientai jokių simptomų nejaučia, tačiau dažniausiai pasitaiko šie požymiai:
- Staigus regėjimo suprastėjimas.
- Balkšvas ar drumstas taškas akyje.
- Skausmas akyje.
- Ryškus jautrumas šviesai.
- Akies paraudimas.
- Padidėjęs ašarojimas.
- Kontaktinių lęšių nešiojimo sunkumai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ši būklė nėra užkrečiama – ja neužsikrečiama nuo kitų žmonių. Medikai mano, jog pagrindinės priežastys yra:
- Ragenos suplonėjimas ar iškreipta jos forma.
- Dažnas akių trynimas.
Didžiausia rizika susirgti – tiems, kuriems diagnozuotos ragenos ektazijos (ypač keratokonas). Labiau linkę tie, kurie turi polinkį į alergijas (atopiją), taip pat asmenys, sergantys Dauno sindromu.
Galimos komplikacijos
Ragenos hidropsas laikinas, tačiau kai patinimas užtrunka, gali pradėti augti nereikalingi nauji kraujagyslių dariniai ragenoje. Dėl to matymas gali išlikti prastesnis net po uždegimo.
Kaip diagnozuojamas ragenos hidropsas
Norint nustatyti ragenos hidropsą, oftalmologas atidžiai apklaus jūsų sveikatos istoriją ir ištirs akis. Taip pat gali prireikti papildomų tyrimų:
- Priekinio segmento optinė koherentinė tomografija – padeda tiksliai stebėti ragenos pokyčius ir gijimą.
- Ultragarsinė biomikroskopija – nustato, ar plyšo Descemeto membrana.
- Topografija – vertina ragenos formą ir storį.
- Seidelio mėginys – parodo, ar pro rageną teka akies skystis.
Gydymo galimybės
Ragenos hidropsas gydomas priklausomai nuo simptomų sunkumo ir pažeidimo dydžio. Gydytojai gali skirti vaistų arba prireikus siūlyti chirurginį gydymą. Svarbu gydyti ir pagrindinę ligą, sukėlusią ragenos patinimą.
Nedidelių plyšimų atvejais taikomi vietiniai lašai:
- Hipertoninis druskos tirpalas – ištraukia susikaupusį skystį iš stromos.
- Steroidai – padeda mažinti uždegimą.
- Vaistai, mažinantys akispūdį, jei jis padidėjęs.
- Antibiotikai – apsaugo nuo infekcijos, jei reikia.
- Lašai, praplečiantys vyzdį ir palengvinantys skausmą.
Jei ragenoje susidarė didesnis plyšys arba patinimas itin stiprus, gali būti siūloma operacija. Negydant, gali pradėti formuotis patologinės kraujagyslės.
Prevencija
Ragenos hidropsą ne visada galima numatyti, tačiau sergant keratokonu padeda specialus gydymas – ragenos „kroslinkinimas“. Jis gali sustabdyti ligos progresavimą ir sumažinti hidropso riziką. Jei vargina alergijos, saugokite akis nuo trynimo – tai viena svarbiausių prevencinių priemonių norint išvengti komplikacijų.
Prognozė
Ūminis ragenos hidropsas dažniausiai gali būti sėkmingai gydomas, tačiau dažna ilgalaikė pasekmė – randas ragenoje. Tokiais atvejais kartais tenka taikyti papildomas gydymo priemones ar net operaciją, siekiant pagerinti regėjimą.
Kiekvienu atveju svarbu reguliariai lankytis pas akių specialistą ir laikytis jo rekomendacijų. Stebint gijimą gali prireikti dažnesnių vizitų, kad būtų pasirinktas geriausias veiksmų planas.
Kasdienis gyvenimas su liga
Vertėtų išmokti neberubinti akių, net jei jos niežti ar jaučiasi pavargusios. Reguliarūs apsilankymai pas akių gydytoją padės tinkamai kontroliuoti būklę.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei netikėtai labai pablogėjo matymas, atsirado stiprus skausmas, išskyrų ar infekcijos požymių (pavyzdžiui, pakilo temperatūra). Tokie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kontaktiniai lęšiai ir ragenos hidropsas
Hidropso metu kontaktinių lęšių dėvėjimas dažnai tampa nemalonus arba visiškai neįmanomas. Reikėtų nustoti juos nešioti ir vėl pradėti naudoti tik pasveikus, kai gydytojas leis grįžti prie įprasto jų naudojimo.
