Sparnuota mentė: priežastys, simptomai, tyrimai ir gydymas

Peties mentės atšokimas – tai požymis, kai viena mentė matomai atsikiša nuo nugaros ir nepasilieka prigludusi prie šonkaulių.

Kas yra atšokusi mentė?

Atšokusi mentė, dar vadinama scapula alata, pasireiškia tada, kai mentė aiškiai išlenda iš nugaros, užuot gulėjusi lygiagrečiai šonkauliams. Šis reiškinys dažnai vadinamas ir mentės sparnavimu. Toks mentės išsidėstymas iššaukia nemalonius pojūčius – rankos ar peties judesiai tampa skausmingi, sumažėja jėga ar judesių amplitudė, ypatingai keliant ranką į viršų. Kartais toks pakitimas sukelia papildomą spaudimą šaliai kaklo ar verčia naudoti daugiau jėgos, norint atlikti įprastus judesius. Jei pastebite, kad jūsų mentės forma pasikeitusi, o skausmas ar sustingimas užsitęsia, svarbu kreiptis į gydytoją.

Kas nutinka esant mentės atšokimui?

Mentės atšokimas yra retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis dėl nervų ar raumenų pažeidimo. Tokia būklė kartais vadinama ir mentės disfunkcija arba disbalansu – scapular dyskinesis. Tokiais atvejais mentė gali ne visiškai atsiplėšti nuo nugaros, tačiau judesių metu pastebimas nestandartinis išsidėstymas, pasireiškiantis panašiais, bet kiek švelnesniais simptomais kaip ir esant tikram mentės sparnavimui.

Mentės atšokimo simptomai

Viena mentė pastebimai išsikišusi, lyginant su kita puse.
Skausmas petyje ar mentėje.
Stingulys.
Sumažėjusi peties judesių amplitudė, ypač sunku pakelti ranką virš galvos.
Jėgos trūkumas toje pusėje.
Jausmas ar garso pojūtis petyje: trinimasis, spragsėjimas judant.
Kaklo vienos pusės įtempimas, kai keliama ranka.

Mentės atšokimo priežastys

Dažniausiai šį sutrikimą sukelia nervų arba raumenų, laikančių mentę vietoje, pažeidimai. Normaliai peties diržas ir raumenys veikia kaip stabilus vienetas – jie sukurdami pusiausvyrą, leidžia mentėms tvirtai gulėti prie nugaros. Traumos ar nervų pažeidimai pažeidžia šią pusiausvyrą, todėl dalis raumenų nebegali pakankamai prilaikyti mentės, ir ji atsikiša.

Susiję įrašai

Serratus anterior raumens pažeidimas (jį valdo ilgasis thoracinis nervas).
Trapezoidinių raumenų pažeidimas (valdo priedinis stuburo nervas).
Rombinių raumenų pažeidimas (valdo nugarinis mentės nervas).

Dažniausi mentės atšokimą lemiantys įvykiai:

Sportinės traumos.
Pasikartojantys pertempimai ar perkrovos.
Peties išnirimai.
Didelės traumos, pvz., avarijos ar nukritus.
Chirurginės operacijos ir jų komplikacijos (kai pažeidžiami nervai ar raumenys arba vartojama nejautra).

Rizikos veiksniai

Įprastai mentės atšokimas atsiranda tik tuomet, kai dėl sužalojimo pažeidžiami nervai ar raumenys. Prie rizikos grupės patenka žmonės, patyrę krūtinės operacijas (ypač atlikus mastektomiją), nes po šių procedūrų didesnė rizika susirgti nervų ar raumenų pažeidimu.

Esama ir veiksnių, galinčių silpnai pasireikšti scapular dyskinesis:

Sportas ar veikla, nuolat apkraunanti pečių juostą.
Fizinis rankų darbas.
Itin sunkios kuprinės nešiojimas.
Nuolatinis netaisyklingas laikysena.
Akivaizdžiai silpnesnis vienos rankos arba peties raumenynas.

Diagnozavimas

Diagnozuojant mentės atšokimą, gydytojas įvertina jūsų laikyseną ir abiejų menčių išsidėstymą. Dažniausiai matomas aiškus skirtumas tarp sveikos ir pažeistos pusės. Gydytojas gali paprašyti atlikti tam tikrus judesius ar pratimus, stebėdamas jūsų peties jėgą ir judesių amplitudę. Vienas dažniausių testų yra atsirėmimas delnais į sieną bei stūmimas nuo jos – tokio judesio metu pažeista mentė akivaizdžiai išlenda (kyla į viršų ar į šoną).

Papildomi tyrimai

Diagnozuojant mentės disfunkciją taip pat taikomi specialūs testai:

Mentės pagalbos testas (SAT): atlieka judesį keliant ranką aukštyn virš galvos, gydytojas švelniai prilaiko mentę ir stebi, ar sumažėja skausmas arba pagerėja judesio amplitudė.
Mentės retrakcijos testas (SRT): gydytojas ranka švelniai spaudžia mentę link nugaros, fiksuoja ją neutraliame taške, tada liepia ištiesti ranką į šoną; jeigu jėga ar skausmas sumažėja, tikėtina, kad tai – mentės disfunkcija.

Papildomos diagnostikos priemonės dažnai nėra būtinos, tačiau esant poreikiui atlikti išsamesnius tyrimus, gali būti paskirtas peties rentgenas, magnetinio rezonanso tyrimas, elektromiograma ar nervų laidumo tyrimas.

Gydymas ir suvaldymas

Gydymo planą sudaro atsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Dažniausi gydymo būdai:

Skausmo mažinimas: dažniausiai rekomenduojami vaistai nuo uždegimo ar skausmo, tam tikrais atvejais – receptiniai raumenų atpalaiduojamieji.
Kineziterapija: individualiai parinkti pratimai ir tempimai stiprina peties raumenis ir didina judrumą. Nors fizinė terapija negali išgydyti nervų pažeidimo, ji labai padeda grąžinti normalų judesių diapazoną ir sumažinti kitus simptomus.
Chirurgija: operacijos prireikia nedažnai, tačiau jei kiti gydymo būdai neveiksmingi, judesių amplitudė smarkiai apribota arba ryškus skausmas, gali būti atliekamos nervų, raumenų persodinimo operacijos ar mentės sąnario sujungimas.

Kas gali nutikti negydant?

Negydoma mentės atšokimo būklė apkrauna peties struktūras – ilgainiui gali išsivystyti „užšalęs petys“. Jei pagrindinė priežastis – nervų pažeidimas, per ilgesnį laiką gali išnykti dalies raumenų judesiai ir pojūčiai toje srityje.

Prevencija

Pilnai apsisaugoti nuo mentės atšokimo sunku, nes dažniausiai jį sukelia netikėtos traumos ar pažeidimai. Vis dėlto, riziką galima mažinti laikantis saugumo principų tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime:

Naudokite saugos diržą automobilyje.
Sportuodami ar vykdydami aktyvią veiklą dėvėkite reikiamas apsaugas.
Įsitikinkite, kad namų ir darbo aplinka tvarkinga, nėra kliūčių, kurios galėtų sukelti griuvimus ar susidūrimų pavojų.
Kraukite daiktus naudodami tinkamas pagalbines priemones, niekada nelipkite ant kėdžių ar stalų norėdami pasiekti aukščiau esančius daiktus.
Jei sunku vaikščioti ar padidėjusi griuvimų rizika, naudokitės lazdele ar vaikštyne.

Perspektyvos ir gyvenimo kokybė

Daugeliui žmonių chirurginis gydymas neprireikia, o veiksmingai pasirinktas kineziterapijos ar gydymo planas leidžia valdyti simptomus ir išvengti paūmėjimų. Specialistai taip pat patars, kaip koreguoti kasdienius įpročius ar tam tikrus veiksmus, kad sumažėtų apkrova pečiams.

Kiek laiko trunka atšokusi mentė?

Mentės atšokimo trukmė priklauso nuo pagrindinės jo priežasties ir to, ar yra nervų ar raumenų pažeidimas. Kartais visiškas grižimas į įprastą būklę reikalauja ilgesnių mėnesių kineziterapijos, norint atstatyti optimalų judrumą ir peties laikyseną. Po traumos simptomai gali trukti net keletą metų, ir maždaug ketvirtadalis žmonių jaučia skausmą net ir pasveikę.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei peties skausmas, sustingimas ar judėjimo apribojimas neslopsta ilgiau nei savaitę. Jei visiškai negalite pajudinti rankos ar peties, reikalinga skubi medikų pagalba – jokiu būdu nemėginkite patys atstatyti peties ar rankos, laikykite galūnę ramiai ir kuo skubiau kreipkitės į medikus.