Sportinė kirkšnies išvarža, dar vadinama atletiška pubalgija, yra apatinės pilvo ar kirkšnies srities raumenų ar sausgyslių pažeidimas, paprastai plyšimas, sukeliantis ilgalaikį skausmą. Nors terminas „išvarža“ gali klaidinti, nes iš tikrųjų išvaržos kaip tokios čia nėra, šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas aktyviai sportuojantiems žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir tiems, kurie tiesiog patiria stiprias ar staigias pilvo srities apkrovas.
Kurioje kūno vietoje dažniausiai pasireiškia sportinė kirkšnies išvarža?
Dažniausiai pažeidžiami audiniai apatinėje pilvo ar kirkšnies srityje. Tai neretai būna šoniniai (įstrižiniai) pilvo raumenys, sausgyslės, jungiančios šiuos raumenis su gaktikauliu, taip pat sausgyslės, jungiančios šlaunies raumenis su tuo pačiu kaulu. Dėl tokio pažeidimo gali sustiprėti nervinės galūnės jautrumas, o tai dar labiau sustiprina skausmą ir diskomfortą.
Kaip sportinė kirkšnies išvarža skiriasi nuo įprastos išvaržos?
Nors pavadinimai panašūs, sportinė kirkšnies išvarža nesukelia audinių išsikišimo per pilvo sieną, kuris būdingas tikrai išvaržai. Čia skausmą lemia sumušimas ar plyšimas minkštuosiuose audiniuose, dažniausiai raumenyse arba sausgyslėse, o ne audinių išsiveržimas per pilvo sieną. Visgi, neatstatyta sportinė išvarža gali ilgainiui sukelti tradicinę išvaržą, kuri jau laikoma papildomu, atskiru pažeidimu.
Kokie sportai didina riziką susirgti sportine kirkšnies išvarža?
Labiausiai pažeidimas būdingas sportininkams, kurių veikla reikalauja staigių, kartotinių, stiprių sukamųjų judesių ar staigių krypties pakeitimų. Dažniausiai rizika susijusi su:
- Ledo rituliu
- Futbolu
- Amerikietišku futbolu
- Imtynėmis
- Regbiu
- Slidinėjimu
- Tenisu
- Barjeriniu bėgimu
Kas dažniausiai serga sportine kirkšnies išvarža?
Šis sužeidimas ypač išplitęs tarp 26–28 metų sportininkų, tačiau gali pasitaikyti ir bet kokio amžiaus žmonėms, patiriantiems nuolatines apkrovas pilvo ar kirkšnies srityje. Vyrai serga dažniau nei moterys. Vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims tai nėra dažnas sutrikimas.
Kodėl išsivysto sportinė kirkšnies išvarža?
Sutrikimo priežastis – vidinių pilvo sienos sluoksnių ar raumenis prie dubens kaulų jungiančių sausgyslių silpnumas arba plyšimas. Ypač kenkia nuolat pasikartojantys, stiprūs klubų sukimo judesiai, spyriai, šuoliai, netinkami pilvo ar klubų raumenų pratimai. Silpni pilvo raumenys arba jėgos pusiausvyros stoka pastebimai didina riziką.
Sportinės kirkšnies išvaržos simptomai
Būdingiausias požymis – užsitęsęs, maudžiantis ar deginantis skausmas apatinėje pilvo arba kirkšnies srityje. Dažnai:
- Skausmas atsiranda staigiai traumos metu.
- Būna sunku tiksliai nurodyti skaudančią vietą.
- Skausmas gali plisti į sėklides ar vidinę šlaunies pusę.
- Jausmas stiprėja sportuojant, bėgant, sukantis, spiriant ar sėdantis.
- Kirkšnis ima skaudėti kosint ar čiaudint.
- Aktyvumas tampa ribotas dėl pastovaus diskomforto.
- Poilsis laikinai sušvelnina simptomus, bet sportuojant skausmas vėl grįžta.
Kaip nustatoma sportinė kirkšnies išvarža?
Diagnozė sudėtinga, nes kirkšnies skausmas gali būti ir kitų sutrikimų (pvz., sąnarių artrozės, dubens kaulo lūžio ar net kitų organų pažeidimų) požymis. Dėl daugybės nervinių galūnių šioje zonoje skausmas gali atsirasti ir dėl traumų, kilusių kitose kūno vietose.
Gydytojas išsamiai vertina simptomus, atlieka fizinę apžiūrą, kartais prašo atlikti pratimus, tarkime, sėstinę arba pilvo preso tempimą. Jei tai sukelia skausmą, tikėtina, jog pažeistas minkštasis audinys. Kad būtų atmestos kitos galimos ligos, neretai paskiriami papildomi tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Rentgeno nuotrauka
- Ultragarsas
- Kompiuterinė tomografija
- Kaukolės scintigrafija
Papildomi tyrimai padeda tiksliai nustatyti, ar skausmo priežastis – atletiška pubalgija, ar kita trauma.
Sportinės kirkšnies išvaržos gydymas
Pagrindiniai gydymo tikslai – malšinti skausmą, atstatyti judesių amplitudę, stiprinti raumenis bei sugrąžinti gebėjimą vėl sportuoti. Gydymo metodas priklauso nuo pažeidimo sunkumo, paciento amžiaus bei fizinio pasirengimo ir pageidaujamo aktyvumo lygio. Dažniausiai pirmiausia taikomas nechirurginis gydymas, o jei simptomai nepraeina, skiriama operacija.
Pagrindiniai nechirurginio gydymo metodai
- Poilsis ir ledo kompresai pirmomis 7–10 dienų po traumos.
- Fizinė terapija, kurios pagrindinis tikslas – stiprinti ir gerinti pilvo bei vidinių šlaunų raumenų lankstumą.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, naproksenas), mažinantys patinimą ir skausmą.
- Kortikosteroidų injekcijos, jei kiti vaistai nepadeda mažinti uždegimo.
Jeigu po 2–6 mėnesių nechirurginio gydymo skausmas išlieka, dažniausiai rekomenduojama operacija. Chirurginės taktikos parenkamos pagal tai, kokie audiniai ir kaip stipriai pažeisti. Atliekamos šios operacijos:
- Laparoskopinė – atliekami mažyčiai pjūviai, įvedama kamera bei specialūs instrumentai, leidžiantys sumažinti invaziją.
- Atvira – chirurgas daro didesnį pjūvį, kad tiesiogiai matytų ir tvarkytų pažeistą vietą.
Po operacijos gydytojų komanda sudaro individualią reabilitacijos programą, apimančią kineziterapiją, jėgos ar ištvermės stiprinimą.
Ar ši trauma gali praeiti savaime?
Nors kai kurie nedideli raumenų ar kirkšnies sumušimai gali gyti be specialaus gydymo, sportinė išvarža dažniausiai reikalauja profesionalios pagalbos. Fizinė terapija, vaistai nuo uždegimo arba kartais kortikosteroidai – dažnas pasirinkimas. Jei skausmas nemažėja, tenka taikyti chirurginį gydymą.
Kokie pratimai rekomenduojami reabilitacijai?
Kineziterapijos esmė – stiprinti pilvo bei klubų raumenis, didinti jų lankstumą, kartu neapsunkinant traumuotų audinių. Kiekvienam pacientui sudaromas individualus, jo sportinei veiklai bei traumai pritaikytas pratimų kompleksas. Dažniausiai naudojami metodai:
- Pilvo preso pratimai
- Raumenų tempimas
- Plaukimas
- Joga
- Laikysenos stabilizavimas
- Darbas su gimnastikos kamuoliais
- Pasipriešinimo gumų naudojimas
Prevencija: kaip sumažinti atletiškos pubalgijos riziką?
Nors visiškai išvengti šios traumos ne visada įmanoma, ypač aktyviai sportuojantiems, didžiausią naudą suteikia stiprinamosios ir tempimo treniruotės. Rizikos grupei priskiriamiems asmenims rekomenduojama speciali profilaktinė programa, kuri apima:
- Pilvo ir giliųjų raumenų stiprinimą
- Klubų raumenų stiprinimą
- Pratimus, mažinančius įtampą apatinėje pilvo dalyje
Kiek laiko trunka gijimas?
Gijimo trukmė ir rezultatai labai priklauso nuo traumos pobūdžio ir pasirinkto gydymo. Dažnai po šešių–aštuonių savaičių fizioterapijos būklė ženkliai pagerėja. Maždaug 90 procentų tiek atvirų, tiek laparoskopinių operacijų yra sėkmingos – sugrįžti į buvusią sportinę formą dažnas gali jau po 6–12 savaičių. Tačiau kartais audiniai gali plyšti iš naujo grįžus prie aktyvios veiklos – tokiu atveju operacija kartojama.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pajutus užsitęsusius arba stiprėjančius kirkšnies ar apatinės pilvo dalies skausmus, ypač po fizinio krūvio, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu. Svarbu gydymo laikotarpiu stebėti sveikatą – atsiradus naujiems ar stiprėjantiems simptomams, reikėtų vėl kreiptis į gydytojų komandą.
Kokius klausimus verta užduoti sveikatos specialistui?
- Kokia tiksliai sportinė išvaržos (atletiškos pubalgijos) rūšis man nustatyta?
- Koks bus mano gydymo planas?
- Ar reikės operacijos?
- Kiek laiko užtruks visiškas pasveikimas?
- Kada galėsiu grįžti prie judrios veiklos ar sporto?
- Kaip išvengti šios traumos ateityje?
