Glicerino žvakutės dažniausiai naudojamos trumpalaikiam vidurių užkietėjimui palengvinti. Šis preparatas priklauso hiperžemoms laisvinamųjų grupei. Jo poveikis pasireiškia taip, kad traukia vandenį į žarnyną. Dėl to minkštėja išmatos ir žarnyno veikla suaktyvėja. Paprastai poveikio galima tikėtis per 15–60 minučių nuo įdėjimo.
Kaip tinkamai naudoti žvakutes suaugusiesiems
Glicerino žvakutės skirtos tik vartoti į tiesiąją žarną. Prieš naudojimą perskaitykite pakuotės instrukcijas ir vadovaukitės gydytojo nurodymais.
- Jei žvakutė per minkšta, laikykite ją šaldytuve apie pusvalandį arba praplaukite po šaltu vandeniu, dar nenuėmę popieriaus.
- Rankas reikia nusiplauti prieš naudojant ir po naudojimo.
- Nuimkite apsauginį popierių. Jei norisi, galima sušlapinti žvakutę šiltu vandeniu, tačiau nenaudokite vazelino ar mineralinio aliejaus, nes jie gali sumažinti žvakutės poveikį.
- Gulkitės ant kairiojo šono, dešinę koją sulenkite per kelį. Švelniai įkiškite žvakutę smaigaliu į priekį kiek galima giliau į tiesiąją žarną. Būkite toje padėtyje 15–20 minučių arba kol sustiprės noras tuštintis.
- Vaikui žvakutė įdedama vienodai – gulint šone, viršutinę koją sulenkiant. Po įdėjimo užlaikykite sėdmenis suspaudus keletą sekundžių, kad žvakutė neišslinktų.
- Nenaudokite preparato dažniau nei kartą per dieną, nebent taip paskiria gydytojas.
Pernelyg dažnas naudojimas gali lemti natūralios žarnyno veiklos sutrikimus – tuomet tuštintis galėsite tik su šiuo arba panašiais preparatais. Jei pastebite lėtinį viduriavimą, pilvo skausmą, svorio mažėjimą ar silpnumą, pasitarkite su gydytoju nedelsiant.
Jei po žvakutės per valandą vis dar nepavyko pasituštinti, arba jei kyla rimtų sveikatos problemų įtarimų, kreipkitės į medikus.
Naudinga žinoti apie žarnyno veiklą
Suaugusiems normalu tuštintis nuo kartą per dieną iki 1–2 kartų per savaitę, o ikimokyklinio amžiaus vaikams – nuo kartą per dieną iki kas antrą dieną. Dažniausiai lėtiniam vidurių užkietėjimui suvaldyti reikia gerti daugiau skysčių, valgyti skaidulinių (ląstelienos turinčių) produktų ir reguliariai judėti.
Galimi šalutiniai poveikiai
Naudojant glicerino žvakutes, gali pasireikšti šie šalutiniai poveikiai:
- Deginimo ar dirginimo jausmas tiesiojoje žarnoje
- Pilvo diskomfortas ar lengvi spazmai
- Nedidelis gleivių kiekis išmatose
Šie pojūčiai dažniausiai praeina greitai, tačiau jei simptomai stiprėja arba tęsiasi ilgiau, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Sunkesni šalutiniai poveikiai pasireiškia retai. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda stiprus ar nepraeinantis pilvo skausmas, kraujingos išmatos ar kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
Ilgai trunkantis viduriavimas gali skatinti organizmo skysčių trūkumą. Jei sumažėjo šlapinimosi dažnis, burnos džiūvimas, troškulys, dažnas širdies plakimas, svaigsta galva – tai gali būti dehidratacijos požymiai.
Labai retai pasitaiko alerginė reakcija (bėrimas, niežulys, patinimas, kvėpavimo sutrikimai). Pastebėję tokius simptomus, nedelsdami nutraukite vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
- Prieš naudodami glicerino žvakutes, pasakykite gydytojui, jei turite alergijų arba jautrumą preparato sudedamosioms dalims.
- Būtinai informuokite gydytoją apie savo sveikatos būklę: jei buvo kraujavimas iš tiesiosios žarnos, žarnyno nepraeinamumas, hemorojus, opinių žarnyno ligų epizodų ar stiprūs, užsitęsę virškinimo sutrikimai.
- Pasikonsultuokite su gydytoju, jei žarnyno veikla pastebimai pakito ir tai trunka ilgiau nei dvi savaites, arba jei šio tipo laisvinamųjų jums reikia daugiau nei savaitę.
- Nėštumo metu žvakutes vartoti saugu tik gydytojui įvertinus naudą ir riziką.
- Nėra aišku, ar glicerinas iš tiesiosios žarnos patenka į motinos pieną – prieš žindant pasitarkite su gydytoju.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
