Sveikatos patikrinimas yra sveikatos patikra, leidžianti surinkti informaciją apie asmens fizinę ir psichinę sveikatą. Tyrimai padeda nustatyti rizikos veiksnius, sutrikimus ar ligas, kurios gali reikalauti detalesnių specializuotų tyrimų, leidžiančių sukurti individualius gydymo planus. Šie planai fokusuojasi į prevenciją, elgesio modifikavimą ir ilgalaikės sveikatos ir gerovės skatinimą.
Ką apima sveikatos patikrinimo programa?
Fizinis tyrimas ir gyvybiniai požymiai
Fizinis tyrimas ir gyvybiniai požymiai tikrina ir matuoja bendrą kūno funkciją, analizuojant 4 pagrindinius gyvybinius parametrus: širdies dažnį (normalus intervalas 60–100 dūžių per minutę), kvėpavimo dažnį (normalus intervalas 12–18 kartų per minutę), kraujospūdį (normalus intervalas 80–120 mmHg) ir kūno temperatūrą (normalus intervalas 36.5–37.2 laipsniai Celsijaus). Aukšti ar žemi gyvybiniai požymiai gali rodyti sąlygas ar anomalijas, kurios reikalauja papildomų diagnostinių tyrimų.
Pilnas kraujo tyrimas (PKT)
Pilnas kraujo tyrimas (PKT) matuoja ir nustato visų 3 kraujo komponentų kiekybę ir savybes: raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų, siekiant nustatyti ligas ar anomalijas, tokias kaip anemija, talasemija, infekcinės ligos ar leukemija.
Hepatito A, B, C viruso patikra
Hepatito A, B ir C viruso patikra tiria antikūnus prieš hepatito A, B ir C virusus arba hepatito B viruso antigeną kraujo plazmoje. Lėtinis virusinis hepatitas gali sukelti kepenų fibrozę, cirozę ir kepenų vėžį.
HPV testas
HPV testas tikrina žmogaus papilomos virusą (HPV), lytiniu keliu plintančią ligą arba ginekologinę ligą, ieškant didelės rizikos HPV tipų, kurie sukelia gimdos kaklelio ląstelių anomalijas, gimdos kaklelio vėžį ar genitalijų karpas.
Cukraus profilis
Nevalgius atliekamas cukraus tyrimas (FBS) matuoja kraujo gliukozę po bent 8–10 valandų nevalgymo. Normali kraujo gliukozės riba yra 70-99 mg%. Asmenys, kurių kraujo cukraus lygis viršija 99 mg%, yra linkę į prediabetą. Asmenys su nuolatiniu nevalgius nustatytu cukraus lygiu lygiu arba viršijančiu 126 mg% turi diabetą.
A1c tyrimas (HbA1c) matuoja hemoglobino kiekį, kuris susiekiamas su gliukoze (glikozilintas hemoglobinas), kuris atspindi vidutinius cukraus kiekio kraujyje rodiklius per pastaruosius 3 mėnesius. Normalus HbA1c intervalas yra 4%-6.5%. Aukščiau 5.7-6.4% yra prediabetas. Jei HbA1c yra didesnis arba lygus 6.5%, asmuo laikomas sergančiu diabetu.
Lipidų profilis
Bendras cholesterolio tyrimas matuoja cholesterolio kiekį kraujo lipoproteinų dalelėse, įskaitant HDL, IDL, LDL ir VLDL. Optimalus bendro cholesterolio lygis turėtų būti mažiau nei 200 mg/dL. Jei viršija 200 mg/dL, asmuo gali turėti padidėjusią riziką širdies ir kraujagyslių ligoms.
LDL-cholesterolio testas matuoja cholesterolio kiekį, esantį mažo tankio lipoproteinuose (LDL-C). LDL-C lygis turėtų būti mažesnis nei 130 mg/dL. Asmenys su rizikos veiksniais, tokiais kaip diabetas, hipertenzija ir šeimos istorija širdies ir kraujagyslių ligų, turėtų laikyti savo LDL-C lygį mažiau nei 100 mg/dL.
HDL-cholesterolio testas matuoja didelio tankio lipoproteinų (HDL) cholesterolio kiekį, arba “gerą cholesterolį”. HDL dalyvauja atvirkštiniame cholesterolio transportavimo procese iš periferinių audinių į kepenis. Normalus HDL-C lygis vyrams yra 40 mg/dL, o moterims 50 mg/dL ar didesnis. Jei HDL-C lygis mažesnis nei 40 mg/dL, asmuo turi padidėjusią riziką koronarinės arterijos širdies ligai.
Trigliceridų testas matuoja trigliceridų kiekį VLDL ir IDL dalelėse kraujyje. Trigliceridai yra sočiosios riebalų rūgštys, gaminamos kepenyse ir laikomos kaip energijos atsarga riebalų ląstelėse. Kraujo trigliceridų lygis turėtų būti mažiau nei 150 mg/dL. Daugelis sveikatos priežiūros specialistų rekomenduoja optimalų lygį mažiau nei 100 mg/dL. Vidutiniškai padidėję trigliceridai yra nuo 200–249 mg/dL. Asmuo, kurio kraujo trigliceridų lygis viršija 500 mg/dL, turi didelę koronarinės širdies ligos, insulto ir riebiųjų kepenų ligos riziką.
Inkstų funkcijos testas
BUN testas matuoja kraujo ureos azoto kiekį, kad įvertintų kepenų ir inkstų funkciją. BUN lygis žmonėms, vyresniems nei 17 metų, yra 6-24 mg/dL. Žmonėms, jaunesniems nei 17 metų, jis yra 7-20 mg/dL. Asmenys su aukštu BUN lygiu gali turėti sutrikusią inkstų funkciją, perteklinį baltymų vartojimą, kraujavimą iš virškinamojo trakto, dehidraciją ar širdies nepakankamumą.
Kreatinino tyrimas vertina inkstų funkciją, matuodamas kreatinino (Cr), medžiagų apykaitos atliekų produkto, kiekį. Normalus kreatinino lygis vyrams yra 0.6–1.2 mg/dL, o moterims yra 0.5–1.1 mg/dL. Žemas kreatinino lygis gali būti dėl raumenų atrofijos ir mažo kūno svorio. Aukštas kreatinino lygis atspindi sutrikusią inkstų funkciją arba lėtinę inkstų ligą.
eGFR (glomerulų filtracijos greitis) skaičiuoja kiekvieną minutę inkstų filtruoto kraujo tūrį. Normalus eGFR yra 90 ml/min. eGFR tarp 16–89 ml/min rodo inkstų funkcijos sumažėjimą. Asmenys, turintys eGFR mažesnį nei 15 ml/min, turi IV–V stadijos inkstų ligas.
Serumo elektrolitai matuoja natrio, kalio, chlorido ir bikarbonato kiekius. Jie padeda išlaikyti kūno skysčių pusiausvyrą, nervų funkciją ir raumenų susitraukimą. Bikarbonatas (HCO3-) atlieka vaidmenį palaikant kraujo pH ir rūgščių-bazių balansą. Nenormalūs elektrolitų lygiai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant raumenų silpnumą, nenormalų širdies ritmą ir silpnaprotystę.
Kepenų funkcijos testas
GGT (Gamma-glutamyltransferazė) yra kepenų fermentas. Jo pagrindinė funkcija yra ekstraląstelinė glutationo, pagrindinio ląstelių antioksidanto, katabolizė. Ryšiai su serumo GGT ir įvairiomis lėtinėmis būklėmis bei ligomis apima širdies ir kraujagyslių bei nevascularines ligas, metabolinį sindromą, kaulų lūžių riziką, širdies ligas ir kitų ligų baigtis. GGT pro-oksidacinės ir pro-uždegiminės veiklos gali tai paaiškinti. Padidėjęs KMI, alkoholio vartojimas, rūkymas, nonalkoholinė riebiųjų kepenų liga ir medikamentų vartojimas yra susiję su padidėjusiu GGT.
ALP (Šarminė fosfatazė) yra fermentas, randamas įvairiuose organizmo audiniuose, įskaitant kepenis, kaulus, inkstus, žarnyno gleivinę ir placentą. Kepenys ir kaulai yra pagrindiniai ALP šaltiniai kraujyje. Biliarų latakų obstrukcija, hepatitas ir cirozė gali sukelti padidėjusį ALP lygį. Normalus ALP diapazonas yra nuo 30–126 U/L. Asmenys su ALP mažesniu nei 30 U/L gali turėti hipotirozę, celiakiją ir prastą mitybą. ALP lygiai virš 126 U/L gali būti dėl cholangiokarcinomos, kaulų vėžio, tulžies atrezijos, kepenų ligų, kaulų ligų ar kitų sąlygų.
AST (Aspartato aminotransferazė) yra fermentas, katalizuojantis amino grupės perdavimą tarp aspartato ir glutamato. Jis yra įvairiuose organuose, tokiuose kaip kepenys, širdis, raumenys, smegenys ir inkstai, ir yra nespecifinis kepenų pažeidimo rodiklis. Normalus AST intervalas vyrams yra nuo 8–46 U/L, o moterims – nuo 7–34 U/L. Asmenys su aukštais AST kiekiais gali turėti pagrindinį hepatitą, cirozę, miokardo išemiją, pankreatitą, kepenų pažeidimą, alkoholio sukeltą hepatitą, geltą, virusinį hepatitą arba vaistų šalutinius poveikius. Asmenys su žemu AST lygiu gali turėti pažengusį cirozę, inkstų ligą, autoimunines ligas, vitamino B6 trūkumą arba vėžį.
ALT (Alanininė aminotransferazė) yra kepenų ląstelių fermentas, kuris išsiskiria į kraują, kai kepenų ląstelė yra pažeista. Normalus ALT diapazonas vyrams yra 29-33 U/L, o moterims 19-25 U/L. Asmenys su aukštu ALT kiekiu gali turėti nonalkoholinę riebiųjų kepenų ligą, kepenų disfunkciją, tulžies latakų anomalijas, cirozę, virusinį hepatitą, geltą, perteklinį alkoholio vartojimą arba vaistų sukeltą žalą. Asmenys su žemomis ALT vertėmis paprastai yra metabolinės būklės – tačiau kai kuriais atvejais tai gali rodyti vitamino B trūkumą arba lėtinę inkstų ligą.
Bendras baltymų testas matuoja bendrą 2 baltymų klasių – albumino ir globulino – kiekį kraujyje. Albuminas padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą aukšto slėgio kraujagyslių sistemoje, o globulinas yra imuninės sistemos produktas. Normalūs bendro baltymo turiniai 18 metų ir vyresniems asmenims yra nuo 6.0–8.3 g/dL, o žmonėms nuo 1 iki 18 metų – nuo 5.7–8.0 g/dL. Aukšti bendrų baltymų lygiai gali būti dėl lėtinio uždegimo arba infekcijų, tokių kaip ŽIV, hepatitas arba kaulų čiulpų vėžys. Žemi bendrų baltymų lygiai gali būti dėl prastos mitybos, inkstų ligų arba žarnyno malabsorbcijos.
Bilirubinas yra geltonas pigmentas, kuris gaminasi skaidant raudonuosius kraujo kūnelius. Kepenys apdoroja bilirubiną, kad jis taptų labiau tirpus vandenyje, jog galėtų būti išskiriamas kaip tulžis. Yra 2 bilirubino tipai – tiesusis (apdorotas kepenyse) ir netiesusis (neapdorotas). Tačiau, kai yra kepenų funkcijos ar tulžies srauto problemos, bilirubinas gali kauptis kraujyje. Aukšto bilirubino kiekio priežastys yra įvairios kepenų ligos, hemolizinė anemija ir kitos kepenų ligos.
Navikų žymenys
Karcinoembryoninis antigenas (CEA) yra virškinamojo trakto naviko žymuo, randamas kraujyje ar kituose kūno skysčiuose, kai padidėja lygis, ypač virškinimo trakto vėžio atvejais. Tačiau kai kurie krūties vėžio atvejai taip pat gali gaminti CEA. Normalūs CEA kiekiai yra tarp 2.5-5 ng/mL. Asmenys su CEA, daugiau nei 100 ng/mL, turi didelę riziką gaubtinės žarnos vėžio, kepenų vėžio, kasos vėžio ir kitų ligų.
Alfa-fetoproteinas (AFP) yra baltymas, kuris didėja kepenų ir gemalų ląstelių vėžiuose. Normalus AFP lygis yra tarp 0-15 IU/mL. Asmenys su AFP virš 400 IU/mL gali turėti kepenų vėžį, sėklidžių vėžį, kepenų ligą, kepenų pažeidimą arba kitas sąlygas kaip nėštumą.
Vėžio antigenas 125 (CA-125) yra navikas, dažnai naudojamas tikrintant kiaušidžių vėžį. Normalūs CA-125 lygiai yra tarp 0-35 U/mL. Asmenys su CA-125 viršijančiu 35 U/mL yra rizikingi kiaušidžių vėžiui, krūties vėžiui, kasos vėžiui, plaučių vėžiui ir gaubtinės žarnos vėžiui ar kitoms non-kancerogeninėms būsenoms, tokioms kaip nėštumas, endometriozė arba peritonitas. Gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad nustatytų tikslų diagnozę.
Prostatos specifinis antigenas (PSA) yra baltymas, kurį prostatos ląstelės išskiria į kraują. Normalus PSA lygis yra mažesnis nei 4.0 ng/mL. Padidėję PSA kiekiai galimi dėl prostatos vėžio, prostatito, gerybinės prostatos hiperplazijos, šlapimo takų infekcijos ar kitų sąlygų.
Šlapimo rūgštis
Šlapimo rūgštis yra produkto, gauto skaidant purinų metabolizmą, kuris išsiskiria su šlapimu per inkstus. Normalūs kraujo šlapimo rūgšties kiekiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir specifinio tyrimo metodo. Vyrams jie yra 4.0-8.5 mg/dL, o moterims – 2.7-7.3 mg/dL. Kraujo šlapimo rūgštį įtakoja dieta, alkoholis ir vaistai, ir ji tendencingai didėja su amžiumi. Urato tirpumo riba plazmoje prie 37 °C yra 7.0 mg/dL; esant didesnei koncentracijai, jis linkęs kristalizuotis. Daugelis podagra sergančių žmonių turi šlapimo rūgšties kiekį virš 7 mg/dL. Nepaprastai aukštos šlapimo rūgšties koncentracijos, dažnai viršijančios 10-12 mg/dL, gali susidaryti šlapimo rūgšties kristalai audiniuose, tokie kaip urato nefropatija, kur šlapimo rūgšties kristalai kaupiasi inkstuose.
Šlapimo ir išmatų tyrimai
Šlapimo tyrimas suteikia vertingą informaciją apie bendrą sveikatą. Tai padeda diagnozuoti įvairias medicinines būkles, tokias kaip šlapimo sistemos infekcijos, susijusios su cistitu, uretritu ir pielonefritu, taip pat ligas, tokias kaip podagra, inkstų akmenys, ūmus inkstų nepakankamumas, lėtinė inkstų liga arba diabetas.
Išmatų tyrimas ir paslėpto kraujo tyrimas ieško kraujo požymių išmatose, kurie gali rodyti gaubtinės žarnos vėžį ar kitas sąlygas, pvz., gaubtinės žarnos polipus, virškinamojo trakto kraujavimą ar skrandžio opas, įskaitant ir ascaris kiaušinius parazitų, baltųjų kraujo kūnelių aptikimą ir suteikia užuominas į viduriavimo priežastį.
Medicininis vaizdavimas
Krūtinės rentgenograma yra radiografinis krūtinės tyrimas, padedantis nustatyti plaučių ir kvėpavimo takų anomalijas, tokias kaip plaučių vėžys, pneumonija, dėmės arba navikai plaučiuose, plaučių arterija, kvėpavimo takų infekcijos (ARI) ir kitos ligos.
Pilvo ultragarsas yra viršutinės ir apatinės pilvo tyrimas ultragarsu, kad būtų nustatyta ligos ar vidaus pilvo organų anomalija, tokių kaip kepenų vėžys, kasos vėžys, riebiųjų kepenų liga, tulžies akmenys, inkstų akmenys, kiaušidžių cistos, kepenų navikai, gimdos masės, apendicitas ir kitos anomalijos.
Kaukolės mineralinio tankio tyrimas matuoja kalcio kiekį kauluose įvairiose vietose, pvz., šlaunikaulio kaulo, juosmens stuburo, dilbio, riešo kaulų, rankų ir viso kūno skeleto, norint diagnozuoti osteoporozę. Normalus T-rezultatas (standartizuotas rodiklis, lyginantis kaulų mineralinio tankio (KMT) matavimus su sveiko jauno suaugusiojo vidutiniu KMT) svyruoja nuo -1 iki +1. Asmenys su T-rezultatu tarp -1 ir -2.4 turi mažą kaulų tankį. Asmenys su T-rezultatu žemiau -2.4 turi osteoporozę, mažą kaulų masę arba ploną kaulą ir riziką kaulų lūžių.
Širdies ir kraujagyslių patikra
Elektrokardiograma (EKG/ECG) yra neinvazinis testas, kuris užfiksuoja elektrinį širdies aktyvumą. Išanalizavę elektrokardiogramos kreivę, gydytojai gali išvesti širdies dažnį ir ritmą bei padaryti išvadas, susijusias su koronarinės arterijos liga, širdies aritmija, širdies blokada, širdies vožtuvų ligomis, ūmiu širdies priepuoliu ir širdies raumenų liga. Normalus širdies ritmas svyruoja tarp 60-100 kartų per minutę. Asmenys, kurių širdies ritmas viršija 100 kartų per minutę turi tachikardiją.
Kalcio kraujo testas
Kalcio kraujo testas matuoja bendrą kalcio kiekį kraujyje, kuris padeda reguliuoti organų funkciją ir kraujo krešėjimą. Normalus lygis yra tarp 8.5-10.2 mg/dL. Asmenys su kalcio kiekiu viršijančiu 14.0 mg/dL turi hiperkalcemiją (perteklinį kalcį kraujyje), kuri gali būti sukeliama per aktyvių prieskydinių liaukų, inkstų ligų arba vėžio, kuris išplito į kaulus. Asmenys su kalcio kiekiu mažesniu nei 8.5 mg/dL turi hipokalcemiją (žemą kalcio kiekį kraujyje), kurią gali sukelti kalcio praradimas organizme, žemi vitamino D lygiai arba ligų ar vaistų gydymo šalutiniai poveikiai, pvz., kepenų ligos, inkstų nepakankamumo arba chemoterapijos.
Pilnas akių tyrimas
Pilnas akių tyrimas yra akių ligų ir anomalijų patikra, tokios kaip akių skausmas, neryškus matymas, dėmės akyse, voratinkliai akyse, šviesos blyksniai, iškraipyti spalvos, odos tagas arba guzas akyje, ragenos trauma ir kraujo krešuliai retinos arterijoje. Teste paprastai yra regėjimo aštrumo, spalvų matymo, regėjimo lauko testai, plyšių lempos biomicroskopas, kuris suteikia padidintą vidaus akies struktūrų vaizdą, intraokuliarinio slėgio matavimas glaukomos tyrimui, optinė koherentinis tomografija, neinvazinis vaizdinis testas, kuris suteikia detalizuotus retinos vaizdus, ir kiti procedūrų. Specifiniai testai, įtraukti į pilną akių tyrimą, gali skirtis.
Cerebrovaskulinis tyrimas
Karotidinis dupleksinis ultragarsas naudoja aukšto dažnio garso bangas, kad sugeneruotų kaklo karotidų ir stuburo arterijų vaizdus, siekiant nustatyti, ar yra susikaupę plokštelės kraujagyslių sienelėse, sukeliančios arterijos siaurėjimą ar užsikimšimą. Šis testas tikrina kraujotaką karotidinėse arterijose ir vertina išemijos insulto riziką. Apskritai, siauresnė arterija turės didesnę insulto riziką.
Vitaminai
Vit B-12 matuoja vitamino B-12 kiekį kraujyje, kuris yra būtinas organų ir imuninių sistemų funkcijoms palaikyti ir ligų prevencijai. Normalus vitamino B-12 diapazonas yra 200–900 pg/mL. Asmenys su vitamino B-12 lygiu žemiau 200 pg/mL turi vitamino B-12 trūkumą. Jie rizikuoja anemija, demencija, raumenų silpnumu, virškinimo sutrikimais arba biberi.
Viso vitamino D matavimas yra 25 (OH) vitamino D kiekio nustatymas. Aktyvi vitamino D forma padeda įsisavinti kalcį ir fosforą, kurie yra būtini kaulų ir dantų formavimui ir stiprinimui bei osteoporozės prevencijai. Normalus vitamino D kiekis kraujyje yra 30 ng/mL arba daugiau. Asmenys, kurių 25 (OH) vitamino D kiekis yra mažesnis nei 20 ng/mL, turi vitamino D trūkumą ir yra rizikingi rachito atsiradimui (prastas kaulų mineralizavimas) vaikams ir osteoporozės atsiradimui suaugusiems.
Sveikatos patikrinimas | kasmetiniai sveikatos patikrinimai
Senoteita ir metiniai sveikatos patikrinimai yra svarbūs sveikatos tyrimai, leidžiantys ankstyvai ligų ir kitų anomalijų nustatymui. Gydytojai rekomenduoja metinius sveikatos patikrinimus bendros sveikatos ir rizikos veiksnių įvertinimui, kas leidžia tiksliai prognozuoti, planuoti gydymą ir laiku įsikišti, jei būtina. Ankstyvas ligų nustatymas reikšmingai padidina sėkmingo gydymo tikimybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
