Staigus streso sutrikimas – tai trumpalaikis psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali pasireikšti per pirmąjį mėnesį po itin sunkaus ar traumuojančio įvykio. Ši būklė dažniausiai pasireiškia stipria emocine reakcija, nerimu, baime, bejėgiškumo jausmu ir kitais reakcijos į stresą požymiais.
- 1.Kas yra staigus streso sutrikimas?
- 2.Kokios priežastys nulemia staigaus streso sutrikimą?
- 3.Staigaus streso sutrikimo rizikos veiksniai
- 4.Kaip dažnai pasitaiko šis sutrikimas?
- 5.Kaip atskirti staigų streso sutrikimą nuo kitų būklių?
- 6.Staigaus streso sutrikimo simptomai
- 7.Galimos komplikacijos
- 8.Diagnozavimas ir gydymas
- 9.Gydymas ir pagalba
- 10.Prevencija – kaip valdyti streso simptomus po traumos?
- 11.Prognozė ir ilgalaikė savijauta
- 12.Kaip pasirūpinti savimi sergant staigaus streso sutrikimu?
Kas yra staigus streso sutrikimas?
Staigus streso sutrikimas (SSS) išsivysto netrukus po žmogų stipriai sukrėtusio įvykio. Jam būdingi įvairūs emociniai ir elgesio pokyčiai: žmogus gali nevaldomai prisiminti traumuojantį išgyvenimą, sapnuoti košmarus, patirti stiprias baimes, jaustis atitrūkęs nuo realybės ar vengti bet kokių situacijų ar vietų, kurios primena trauminį įvykį.
- Nuolatiniai sunkiai kontroliuojami prisiminimai apie įvykį
- Pakartotiniai košmarai
- Staigūs prisiminimai ar „flashback‘ai“
- Stiprus nerimas ar susijaudinimas, kai kažkas primena trauminę situaciją
- Emocinė nejautra, sunkumai jausti džiaugsmą ar meilę
- Pakitęs laiko ar tikrovės pojūtis, tarsi viskas vyktų lėtai ar neryškiai
- Spragos atmintyje apie įvykį
- Vengimas minčių, vietų ar žmonių, susijusių su trauma
- Miego sutrikimai
- Išaugęs dirglumas, pykčio protrūkiai
- Nuolatinis budrumas, jautrumas triukšmui, staigiems pokyčiams
- Sunkumai susikaupti
Kokios priežastys nulemia staigaus streso sutrikimą?
Šios būklės pasireiškimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus reakcijos į sukrečiančius išgyvenimus. Traumuojančiais įvykiais gali būti stichinės nelaimės (gaisrai, potvyniai), fizinė ar seksualinė prievarta, sunki avarija, rimta liga ar kitokie pavojingi gyvenimo išbandymai.
Yra prielaidų, kad sutrikimą iš dalies lemia „baimės sąlygojimas“. Tai reiškia, jog kūnas automatiškai pradeda jausti baimę susidūręs su dirgikliais, kurie kažkaip susiję su trauma, net kai realaus pavojaus nelieka. Jeigu žmogus nesugeba atsikratyti šios baimės ilgainiui, gali išsivystyti staigus streso sutrikimas ar net potrauminio streso sutrikimas.
Staigaus streso sutrikimo rizikos veiksniai
- Ankstesnių psichikos sveikatos sunkumų istorija (taip pat anksčiau patirta trauma)
- Nuolatinis nerimas dėl katastrofų
- Vengimas spręsti problemas, vengiamasis elgesys
- Trūksta artimųjų ar draugų palaikymo
Kaip dažnai pasitaiko šis sutrikimas?
Nustatyti, kiek žmonių susiduria su staigaus streso sutrikimu, nėra paprasta – dauguma ieško pagalbos tik tada, kai simptomai stiprėja ar persistengia ir virsta lėtesniu potrauminio streso sindromu. Tyrimai rodo, kad po sunkių išgyvenimų staigaus streso sutrikimas pasitaiko maždaug 6–33% žmonių, priklausomai nuo įvykio pobūdžio: po nelaimių dažnis mažesnis, po smurto ar masinio sukrėtimo – didesnis.
Kaip atskirti staigų streso sutrikimą nuo kitų būklių?
Esminis skirtumas tarp staigaus streso sutrikimo ir potrauminio streso sutrikimo – simptomo trukmė. Staigaus streso sutrikimo požymiai atsiranda per 3 dienas–4 savaites po traumos. Jei ženklai užsitęsia ilgiau nei mėnuo, jie gali būti laikomi potrauminiu streso sutrikimu.
Kita panaši diagnozė – adaptacijos sutrikimas. Ji nustatoma reaguojant į stresinį, bet ne būtinai traumuojantį įvykį (pavyzdžiui, darbo netekimas ar išsiskyrimas). Šio sutrikimo emocinės reakcijos dažniausiai yra švelnesnės nei tos, kurias sukelia intensyvi trauma.
Staigaus streso sutrikimo simptomai
- Pasikartojantys ir varginantys traumos prisiminimai
- Košmarai
- Išgyvenimų „atkūrimas“, lyg jie vyktų iš naujo
- Stiprus emociškumas ar fiziologinis susijaudinimas, kai kažkas primena traumą
- Didelis sunkumas išgyventi teigiamas emocijas (laimę, meilę)
- Realumo pojūčio praradimas ar „atitrūkimas“
- Atminties spragos susijusios su trauma
- Vengimo strategijos (tiek minčių, tiek veiklos ar žmonių)
- Miego sutrikimai ir pasikartojantis nuovargis
- Dirglumas, pyktis, nerimas
- Perdėtas dėmesys galimoms grėsmėms
- Koncentracijos sutrikimai
- Išsigąsta garsų, staigių judesių
Galimos komplikacijos
Nesprendžiamas ar laiku nediagnozuotas staigus streso sutrikimas dažnai pereina į potrauminio streso sindromą. Taip pat gali pasireikšti kitos komplikacijos: priklausomybė nuo alkoholio ar kitų medžiagų, depresija, stiprus nerimas, panikos priepuoliai, sunkumai santykiuose ar darbe.
Būtina atkreipti dėmesį, jei asmuo ima galvoti apie savižudybę ar pakenkimą sau ar kitiems.
Diagnozavimas ir gydymas
Staigus streso sutrikimas diagnozuojamas gydytojui įvertinus psichologinę būklę – nėra jokio konkretaus laboratorinio ar instrumentinio testo. Specialistai vertina dabartinius simptomus, paciento asmeninę ir psichikos sveikatos istoriją. Diagnozei taikomi specialūs kriterijai, aprašyti naujausiuose psichikos sutrikimų aprašuose.
Gydymas ir pagalba
Pagrindinis gydymo būdas – psichoterapija. Ypač naudinga yra kognityvinė elgesio terapija, orientuota į traumą. Šios terapijos metu su specialistu mokomasi suprasti, kaip trauma paveikė kūną ir psichiką, treniruojamasi įveikos strategijų, ieškoma būdų keisti trikdančius mąstymo modelius. Taip pat taikoma ekspozicijos terapija – palaipsniui, saugioje aplinkoje, bandant susidurti su tuo, kas kelia nerimą, mokomasi valdyti baimę.
Nors vaistų efektyvumas gydant staigaus streso sutrikimą mažai patvirtintas, kai kuriais atvejais (ypač jei simptomai virsta lėtine būkle) gali būti rekomenduojami antidepresantai: selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ar serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).
Prevencija – kaip valdyti streso simptomus po traumos?
- Rūpinimasis saugumu: po traumos ypač svarbu būti saugioje aplinkoje ir gauti artimųjų ar specialistų paramą.
- Fizinės sveikatos palaikymas: gilus miegas, sveika mityba, fizinis aktyvumas ir dėmesio koncentravimas į čia ir dabar (pvz., meditacija), vengiant žalingų įpročių.
- Emocinė pagalba: būtina kreiptis pagalbos į draugus, šeimą ar specialistus.
- Reguliari stebėsena: po trauminio įvykio tikslinga bendrauti su sveikatos priežiūros specialistais, ypač jei simptomai ryškūs ar linkę stiprėti.
Prognozė ir ilgalaikė savijauta
Skirtingų žmonių išgyvena šį sutrikimą labai nevienodai. Jeigu simptomai laiku nediagnozuojami arba lieka nesprendžiami, ilgainiui gali kilti papildomų sunkumų – priklausomybės, kiti psichikos sutrikimai, mintys apie savižudybę ar grėsmė socialiniams ar profesiniams ryšiams.
Vis dėlto, gavus tinkamą pagalbą ir paramą, dauguma patyrusių staigų streso sutrikimą pamažu sustiprėja, o simptomai palaipsniui silpsta.
Kaip pasirūpinti savimi sergant staigaus streso sutrikimu?
- Sportas ir aktyvus laisvalaikis gali padėti mažinti įtampą
- Realistiškų tikslų nusistatymas ir jų pasiekimas
- Bendravimas su palaikančiais žmonėmis ir atviras dalijimasis patirtimi
- Ramybę suteikiančių vietų lankymas ar veiklų praktika
- Traumą patyrusiųjų palaikymo grupės lankymas
- Kantrybė ir dėmesys savijautai – simptomai mažėja nuosekliai
Ypač svarbu periodiškai lankytis pas psichikos sveikatos profesionalą po trauminių išgyvenimų. Kreiptis į pagalbos specialistus rekomenduojama, jeigu pastebimi bet kokie nerimą keliantys ar ūmūs simptomai, o ypač – savižudiškos mintys ar noras pakenkti sau ar kitiems.
