Pakinklio sausgyslių uždegimas – tai būklė, kai pakinklio sausgyslės, jungiančios galinės šlaunies raumenis su dubens, kelio ar blauzdos kaulais, tampa sudirgusios ir uždegiminės. Sausgyslės yra jungiamieji audiniai, padedantys raumenims perduoti judesius į kaulus. Dažniausiai šią būklę sukelia per didelis šlaunies galinės dalies sausgyslių tempimas ar pervargimas – taip jos per daug apkraunamos ir uždegimas vystosi palaipsniui.
Kas dažniausiai patiria pakinklio sausgyslių uždegimą?
Didžiausia rizika susirgti pakinklio sausgyslių uždegimu tenka aktyvią fizinę veiklą atliekantiems žmonėms – bėgikams, šokėjams, įvairaus kontakto sporto atstovams, tokiems kaip krepšinis ar futbolas. Pavojus ypač didelis tiems, kurie dažnai greitai startuoja ar staigiai sustoja. Tyrimai rodo, kad jauno amžiaus sportininkai (16–25 metų) į šią traumą patenka dažniausiai. Taip pat rizika padidėja, jei:
- esate paauglys, kurio kūnas vis dar auga;
- viršijote 40 metų amžių;
- esate patyrę ankstesnių pakinklio raumenų ar sausgyslių traumų;
- turite nelanksčius priekinės šlaunies raumenis (keturgalvis raumuo), kas didina krūvį galinei šlaunies daliai;
- pakinklio raumenys yra silpni arba per daug įtempti, netinkamai treniruoti.
Pakinklio sausgyslių uždegimo ypatumai
Svarbu žinoti, kad sausgyslių uždegimas nėra tas pats kaip sausgyslės plyšimas. Plyšimas yra rimta trauma, kai sausgyslė atsiskiria nuo raumens ar kaulo, dažnai būtina operacija. Taip pat nereikėtų painioti su pakinklio raumens patempimu: patempimas dažniausiai atsiranda staiga, kai pluoštai pertempia ir dalinai plyšta, o uždegimas vystosi lėtai dėl pasikartojančio krūvio.
Pakinklio sausgyslių uždegimo simptomai
- Maudžiantis skausmas užpakalinėje šlaunies dalyje, dažnai jaučiamas ir sėdmenų, užpakalinėje kelio ar blauzdos srityse;
- Šlaunies užpakalinės dalies sustingimas, ypač einant ar lenkiant kelį;
- Aštrus skausmas staiga stipriai tempiant ar įtempiant pakinklio raumenis bei sausgysles;
- Patinimas, kuris ryškėja tuoj po traumos;
- Nutirpimas arba perštėjimas, sklindantis nuo juosmeninės nugaros dalies žemyn į koją;
- Silpnumas šlaunies užpakalinėje pusėje.
Diagnostika
Norint nustatyti pakinklio sausgyslių uždegimą, atliekamas fizinis šlaunies ištyrimas: gydytojas apžiūri, ar nėra patinimo, spaudžia, kad nustatytų skausmingas vietas, bei prašo atlikti tam tikrus judesius, tarkime, kelio sulenkimą ar atsistoti ant pirštų. Svarbu pranešti, jei skauda vaikštant ar tenkant svoriui ant sužeistos kojos. Lengvesniais atvejais dažnai pakanka klinikinio įvertinimo, tačiau jeigu įtariama rimtesnė trauma – plyšimas ar smarkus pažeidimas – gali būti skiriami rentgenas, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar ultragarsiniai tyrimai.
Susiję įrašai
Gydymas ir reabilitacija
Šią sausgyslių būklę dažniausiai pavyksta suvaldyti be operacijos – užtenka kelių dienų ar savaičių, jei laikomasi tausojančio režimo. Pagrindinis gydymo būdas – „R.I.C.E.“ metodas (angl. rest, ice, compression, elevation):
- Ledinis kompresas arba šaltas maišelis (nepridedant tiesiogiai prie odos) rekomenduojama laikyti ant uždegiminės šlaunies dalies maždaug 20 minučių kas dvi valandas;
- Reikia vengti aktyvesnių veiklų – nelankstyti kelio, nelipti laiptais, neapkrauti šlaunies;
- Koją laikykite pakeltą aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas;
- Gydytojui leidus galima naudoti kompresinį bintą ar tvarstį.
Norint sumažinti skausmą ir patinimą, dažnai skiriami nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Be to, jei atsistatymas lėtesnis, labai naudinga fizioterapija – padeda stiprinti bei atstatyti šlaunies lankstumą.
Jei pasireiškia stiprus sausgyslių plyšimas, kai audinys visiškai atsiskiria nuo raumens ar kaulo, gali prireikti chirurginio gydymo, tačiau tai reta.
Prevencija
Siekiant išvengti pakinklio sausgyslių uždegimo ar traumų, naudinga laikytis šių rekomendacijų:
- Prieš intensyvią fizinę veiklą visada atlikite lengvą apšilimą (pvz., lėtai pabėgiokite vietoje);
- Stiprinkite ir lavinkite pakinklio bei šlaunies priekinius raumenis, kad nereiktų sausgyslėms atlikti viso darbo;
- Reguliariai darykite tempimo pratimus prieš ir po treniruotės;
- Neleiskite vienai treniruotei sekti po kitos be poilsio dienos – duokite raumenims ir sausgyslėms atsigauti;
- Laikykitės sveiko gyvenimo būdo: tinkama mityba, svorio kontrolė, venkite rūkymo.
Prognozė ir gyvenimas su šia būkle
Daugumai žmonių uždegimas sumažėja ir skausmas atslūgsta per kelias savaites – ypač jei laikomasi poilsio ir kitų nurodytų priemonių. Tačiau jei po traumos neskiriama pakankamai dėmesio reabilitacijai ar grįžtama prie sunkios fizinės veiklos per anksti, uždegimas gali tapti lėtiniu. Patyrus vieną kartą sausgyslės traumą, padidėja rizika vėl susižeisti ateityje.
Norint išvengti pasikartojimų ir žaisti saugiai, verta pasikonsultuoti, kokius pratimus bei profilaktikos priemones pasirinkti pagal individualias aplinkybes.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Nepavyksta pastatyti kojos ant žemės ar ją apkrauti svoriu;
- Staiga atsirado stiprus, duriantis skausmas;
- Jaučiate tirpimą ar praradote jutimus nugaros apačioje, sėdmenyse ar kojoje;
- Pastebėjote, kad šlaunies forma pakito, atsirado nelygumų ar patinimų;
- Matomas didelis patinimas arba mėlynė užpakalinėje šlaunies dalyje.
