Vilkinis voras yra vienas dažniausių vorų pasaulyje, aptinkamas beveik visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Šių vorų įvairovė didžiulė – priskaičiuojama daugiau nei 2400 rūšių. Dažnai jų galima sutikti įvairiose lauko aplinkose: tarp nukritusių lapų, žolėse ar urveliuose, tačiau jie nesvetimi ir mūsų namų rūsiuose, sandėliuose bei garažuose.
Kaip atpažinti vilkinio voro įkandimą?
Vilkinio voro įkandimą dažniausiai sunku atskirti nuo paprasto vabzdžio įgėlimo – įkandimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas ir šiek tiek skaudėti. Kartais matyti dvi smulkios dantų žymės, o oda gali niežėti. Dažniausiai tokie simptomai per kelias dienas savaime praeina ir nereikalauja specialaus gydymo.
Vilkinio voro ypatumai
Šie vorai savo grobį medžioja aktyviai – kaip vilkai. Jie nebūrė voratinklių grobiui gaudyti, o remiasi aštria rega ir greitu reagavimu, kad iššoktų iš slėptuvės ir užpultų netoliese pasirodžiusį vabzdį. Vilkiniai vorai turi net aštuonias akis: dvi iš jų didesnės ir dažnai atspindi šviesą, todėl tamsoje gali ryškiai sužibėti.
Vilkiniai vorai būna tamsiai rudi ar pilki, su išilgai nugaros einančiomis juostomis ar ryškiomis dėmėmis, kurios padeda jiems maskuotis aplinkoje. Jie gali būti pūkuoti, neretai didesni už kitus vorus ir pasiekia iki 5 cm dydį. Kartais juos žmonės supainioja su pavojingesniais rudais atsiskyrėliais, tačiau pastarieji turi šešias akis ir būdingą smuiko pavidalo dėmę ant galvos.
Kada verta sunerimti dėl įkandimo?
Nors vilkiniai vorai žmonių nelaiko grobiu ir įkando tik tada, jei jaučia grėsmę – pavyzdžiui, kai netyčia juos suspaudžiame. Dažniausiai jų nuodai nėra pavojingi, bet įkandimas gali būti nemalonus. Esant stipriam alerginiam atsakui, pavyzdžiui, išplitus patinimui, paraudimui ar kilus kvėpavimo sunkumams, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kam dažniau gresia vilkinio voro įkandimas?
- Žmonėms, kurie dažnai dirba ar praleidžia laiką lauke – darbininkams, sodininkams, aplinkos tvarkytojams ar ūkininkams.
- Vaikams, mėgstantiems žaisti akmenų krūvose ar lapų krūvose.
- Žygeiviams, kalnų ar miškų lankytojams.
- Techniniam ir valymo personalui, dirbančiam rūsio ar sandėliavimo patalpose.
- Įrengimų operatoriams bei įvairių įmonių darbuotojams.
Vilkinio voro įkandimo simptomai
- Paraudęs gumbas ir paburkimas įkandimo vietoje.
- Dvi smulkios įpjovos ar dantų žymės.
- Skausmas ir niežėjimas.
- Retais atvejais – alerginės reakcijos požymiai: išplitęs bėrimas, veido tinimas, plintanti raudona linija nuo įkandimo, apsunkintas kvėpavimas, svaigulys, silpnumas ar netgi alpimas.
Kaip užtikrinama diagnozė?
Norint tiksliai diagnozuoti vilkinio voro įkandimą, reikia stebėti simptomus ir, jei įmanoma, atpažinti vorą. Specialių testų, leidžiančių atskirti, kokio voro įkandimas sukėlė simptomus, nėra atlikta. Gydytojai remiasi apžiūra, paciento pasakojimu ir būdingais požymiais.
Gydymas namuose ir pagalba
- Įkandimo vietą nuplaukite šiltu vandeniu su muilu.
- Dėkite šaltą kompresą arba sušlapintą šaltą rankšluostį, kad sumažėtų tinimas.
- Jei niežti, galite vartoti nereceptinius antihistamininius vaistus, tačiau stenkitės nesikasyti, kad neprasidėtų infekcija.
- Esant skausmui ar tinimui, padės nereceptiniai vaistai nuo skausmo.
Dauguma atvejų simptomai išnyksta savaime per kelias dienas. Jei po poros dienų jaučiatės vis prasčiau ar simptomai stiprėja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Patikima apsauga nuo įkandimų
- Derėtina laikyti malkas lauke, o prieš nešant vidun, apžiūrėti, ar nėra pasislėpusių vorų.
- Drabužius, batus, kepures ir pirštines prieš užsidedant iškratykite.
- Sodindami augalus ar kraustydami akmenis dėvėkite pirštines.
- Miškingose ar vešliose vietose pasirinkite ilgas kelnes ir rankoves.
- Aprengtą avalynę ir drabužius galima papildomai apipurkšti vabzdžius atbaidančia priemone.
Ar vilkinio voro įkandimas pavojingas?
Daugeliui žmonių vilkinio voro įkandimas sukelia tik nedidelius, laikino pobūdžio pojūčius: skausmą, paraudimą ir patinimą. Paprastai pakanka savipagalbos priemonių namuose, ir visi nemalonūs reiškiniai po kurio laiko išnyksta.
Tačiau jei pasireiškia stiprūs simptomai – raumenų mėšlungis, galvos skausmas, išplitęs bėrimas ar net kvėpavimo nepakankamumas, būtina nedelsti ir konsultuotis su medikais. Taip pat vertėtų kreiptis pagalbos tuo atveju, jei nežinote, koks voras Jus įkando, arba jei būklė blogėja nepaisant taikomų namų priemonių.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jaučiate stiprų raumenų skausmą ar spazmus aplink įkandimo vietą.
- Bėrimas ar niežulys plečiasi už įkandimo ribų.
- Atsirado sunkus galvos skausmas, bendras silpnumas, stiprus svaigimas.
- Pradėjote gausiai prakaituoti ar jaučiate pykinimą, vėmimą.
- Pastebite infekcijos požymius – karščiavimą, pūlingas išskyras iš žaizdos.
- Skausmingas kvėpavimas ar silpnumas, net paralyžius.
Pastebėję tokius požymius, nedelskite ir kreipkitės į specialistus. Ypač svarbu greičiau veikti, jei įtariama sunki alerginė reakcija.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Ko tikėtis ir kaip geriausiai malšinti simptomus?
- Kaip išvengti ateities įkandimų?
- Ar mano darbe ar veikloje kyla didesnė rizika būti įkastam?
- Kokius požymius reiktų stebėti, jei ligos eiga pasunkėtų?
