Žandikaulio cistos ir navikai – tai dariniai, kurie gali susiformuoti tiek kauliniame audinyje (įskaitant dantis), tiek minkštuosiuose burnos audiniuose. Cista – tai maišelis, užpildytas skysčiu arba pusiau tiršta mase, o navikas – standus ląstelių sankaupos darinys. Dažniausiai šios išaugos yra nepiktybinės (gerybinės): jos gali didėti, veikti veido ir burnos audinius, bet paprastai neišplinta į kitus kūno organus.
Žandikaulio cistų ir navikų rūšys
Žandikaulio cistų ir navikų yra kelių skirtingų tipų. Jie skirstomi pagal tai, ar yra gerybiniai, ar piktybiniai. Be to, vertinama, ar jie atsiranda iš dantų vystymuisi svarbių audinių (odontogeniniai), ar iš kitų audinių (neodontogeniniai).
- Ameloblastoma: Lėtai augantis odontogeninis navikas, dažniausiai susiformuojantis apatinio žandikaulio užpakalinėje dalyje prie krūminių dantų. Nors dažnai ir gerybinis, kai kurios formos ilgainiui gali tapti piktybinėmis. Net ir nepiktybiniai gali keisti žandikaulio struktūrą ar pažeisti dantis.
- Centinis milžiniškųjų ląstelių granuloma: Dažniausiai pasitaikantis gerybinis neodontogeninis navikas, dažnai aptinkamas apatinio žandikaulio priekyje, tačiau gali vystytis ir viršutiniame žandikaulyje. Dažniausiai sukelia neskausmingą patinimą, bet greitai augantys navikai gali kelti skausmą ir pastumti dantis iš vietos.
- Dantų folikulinės (dentigerinės) cistos: Antros pagal dažnumą odontogeninės cistos, kurios formuojasi apie dar neišdygusių dantų audinius, dažniausiai ties krūminiais dantimis ar šalia viršutinių iltinių ties priekio dantimis.
- Odontogeninės keratokistos: Lėtai didėjančios cistos, kurios dažniausiai išauga netoli krūminių dantų. Mažos cistos dažniausiai neskausmingos, tačiau didelėms gali pasireikšti skausmingas patinimas. Šios cistos kai kada rodo paveldimą Gorlin sindromą, kuris padidina ne tik odontogeninių keratokistų, bet ir kai kurių odos vėžio formų riziką.
- Odontogeninė miksoma (miksifibroma): Gerybinis, lėtai didėjantis auglys, galintis išaugti pakankamai didelis, kad pakenktų žandikauliui ar pastumtų dantis.
- Odontoma: Dažniausiai pasitaikantis gerybinis odontogeninis navikas. Viena šio auglio forma apatinio žandikaulio srityje formuoja kelias į dantis panašias struktūras, o kita – viršutiniame žandikaulyje atsiranda netipiškos, dantims nepanašios masės.
- Periapikinės cistos: Dažniausios žandikaulio cistos, kurios susiformuoja dėl danties sužalojimo ir vėliau įvykstančio uždegimo.
Nors dauguma šių darinių yra gerybiniai, taip pat pasitaiko ir atvejų, kai vystosi piktybiniai procesai:
- Karcinoma: Vėžys, prasidedantis organų dangaluose, vidinėse ertmėse ar odoje.
- Sarkoma: Vėžys, formuojantis kauliniame ar aplinkiniuose minkštuose audiniuose.
- Karcinosarkoma: Retas auglys, turintis karcinomos ir sarkomos požymių.
Žandikaulio cistų ir navikų dažnumas
Tiek žandikaulio cistos, tiek navikai yra reta patologija, o piktybinės jų formos – ypač retos.
Vieni ar kiti navikų ir cistų tipai atskirose pasaulio vietose pasitaiko dažniau nei kitur. Pavyzdžiui, odontogeniniai navikai sudaro vos apie 1% visų netipinių burnos išaugų Šiaurės regione, tačiau kai kuriose Afrikos šalyse sudaro beveik 20%.
Žandikaulio cistų ir navikų simptomai
Dauguma cistų ir navikų auga lėtai ir nesukelia jokių simptomų, todėl žmonės apie jų buvimą sužino tik atsitiktinai atlikus dantų rentgeno ar kitą galvos ir kaklo srities tyrimą.
- Žandikaulio skausmas, jautrumas ar aptirpimas.
- Patinimas žandikaulyje (gali būti skausmingas arba ne).
- Pastebimi veido formos pokyčiai.
- Pasirodžiusi kietesnė ar minkštesnė išauga ant žandikaulio kaulo.
- Pasikeitęs sukandimas.
- Išdygę ar paslankūs dantys.
Žandikaulio cistų ir navikų priežastys
Dažniausiai žandikaulio cistos ir navikai susiformuoja dėl pakitusio ląstelių elgesio. Ląstelės, iš kurių paprastai vystosi dantys, gali imti augti neįprastai, susidaryti dariniai (navikai) ar skysčio pripildyti maišeliai (cistos). Visgi ne visos tokios ląstelės turi būti susijusios su dantų formavimusi – nereikšmingas ląstelių elgesys gali pasireikšti ir kitur.
Dažna nenormalaus ląstelių dauginimosi priežastis – genetiniai pokyčiai (mutacijos). DNR reguliuoja ląstelių augimą, taip pat nurodo, kada šis procesas turi sustoti. Kai šios instrukcijos sutrinka, ima formuotis per didelės darinių sankaupos.
Paveldimos ligos, tokios kaip Gorlin sindromas, dėl tam tikrų DNR pokyčių sukelia padidėjusį ląstelių dalijimąsi. Todėl šia liga sergantieji dažnai turi daugybę odontogeninių keratokistų ir patiria didesnę bazalinių ląstelių odos vėžio riziką.
Diagnozė ir tyrimai
Pirmiausia gydytojas įvertina jūsų nusiskundimus, surenka ligos istoriją ir atlieka apžiūrą. Cistos ar navikai dažnai nustatomi atlikus rentgeno, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus.
Taip pat reikalinga biopsija – gydytojas nuima auglio ar cistos audinio arba skysčio mėginį, kurį patomorfologas ištyria mikroskopu. Šis tyrimas padeda tiksliai nustatyti darinio tipą, įvertinti, ar jis piktybinis, ar gerybinis, ir nustatyti jo agresyvumą. Ši informacija svarbi parenkant tinkamiausią gydymo būdą.
Gydymas
Dažniausias žandikaulio cistų ir navikų gydymo būdas – chirurginis pašalinimas. Kartu gali prireikti šalinti pažeistus audinius, dantis ar žandikaulio segmentus. Apatinio žandikaulio pašalinimas vadinamas mandibulektomija, o viršutinio – maksilektomija.
Po operacijos gali būti reikalingos papildomos procedūros:
- Atkuriamoji chirurgija: Gydytojas gali persodinti kaulo fragmentą (pavyzdžiui, iš klubo ar blauzdos), kad žandikaulis įgytų įprastą išvaizdą.
- Dantų implantai: Jei pašalinti dantys, juos galima pakeisti dirbtiniais dantimis.
- Kalbos terapija: Jei po operacijos kyla kalbos sunkumų, logopedas padeda pagerinti tarimą ir suprantamumą.
- Mitybos konsultacijos: Dietologas ar mitybos specialistas padeda sudaryti tinkamą mitybos planą gijimo laikotarpiui.
Esant žandikaulio vėžiui, gali būti siūlomas gydymas radioterapija ar chemoterapija – tinkamiausia gydymo taktika priklauso nuo naviko ar cistos rūšies.
Prognozė ir gyvenimas po gydymo
Daugeliu atvejų išoperavus žandikaulio cistą arba naviką pasiekiamas visiškas pasveikimas. Kai kurie jų, tokie kaip periapikinės cistos, odontomos ar dentigerinės cistos, paprastai neatsinaujina. Tačiau kiti – pavyzdžiui, centrinė milžiniškųjų ląstelių granuloma, odontogeninė miksoma ar odontogeninės keratokistos – turi didesnę atsinaujinimo tikimybę, todėl būtina stebėti sveikatą po gydymo. Ameloblastoma gali atsinaujinti iki 20 % pacientų.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei jaučiate žandikaulio skausmą, patinimą, pastebėjote pokyčius išvaizdoje, guzelį ant žandikaulio ar pasikėtusius dantis – būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar odontologu. Šie požymiai gali būti siejami ne tik su cistomis ar navikais, bet ir kitomis gydomomis ligomis.
Reguliarios odontologinės apžiūros yra labai svarbios – įprastas dantų rentgeno tyrimas gali pastebėti ankstyvus cistos ar naviko požymius dar prieš atsirandant simptomams.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokia naviko ar cistos rūšis nustatyta?
- Ar tai gerybinis ar piktybinis darinys?
- Ar reikės operacijos?
- Ar yra tikimybė, kad po gydymo navikas ar cista atsinaujins?
- Kaip galiu pasirūpinti savimi po operacijos?
Guzelis ant žandikaulio: kada verta sunerimti?
Guzelis žandikaulyje dažnu atveju nėra pavojingas ir gali būti susijęs tiek su cistomis, navikais, tiek su paprastais paburkusiais limfmazgiais ar alergija. Dauguma gerybinių darinių yra minkšti, judrūs prisilietus, tuo tarpu piktybiniai dažniau jaučiami kaip kieti dariniai. Yra išimčių – pavyzdžiui, liposarkoma gali būti minkštas ir paslankus vėžinis darinys.
Jei atsiranda naujas guzelis, kuris nepraeina, sukelia skausmą ar trukdo judinti žandikaulį, būtina kreiptis į specialistą.
