Su Johnny susipažinau 2013 metais. Mūsų draugystė prasidėjo ilgais pokalbiais telefonu, kartais trunkančiais valandų valandas. Kai nusprendėme pagaliau susitikti gyvai, supratau, kad man būtina su juo nuoširdžiai pasikalbėti.
Atsiminimai, kada pasidalinau su antrąja puse savo ŽIV diagnoze, išliko giliai atmintyje. Galvoje sukosi ištisas srautas minčių – štai 29 iš jų, kurios aplankė tuomet, kai atvirai papasakojau apie šią svarbią savo gyvenimo dalį.
Apsvarstyti reikėjo daug
Bendraujant su žmogumi, kuriuo pasitiki, kartais būtina pasidalyti svarbiausiomis savo gyvenimo detalėmis, nors tai ir gąsdina. Žinojimas, kad pasakysi apie savo ŽIV statusą, atveria ne tik duris nuoširdumui, bet ir gali sukelti nerimą dėl ateities – kaip žmogus sureaguos, ar supras, ar išliks šalia?
Pasakojant apie ŽIV diagnozę artimajam svarbu ne tik išdrįsti, bet ir būti pasiruošus įvairiems jausmams iš abiejų pusių. Tokią akimirką gali aplankyti visko – nuo baimės, nežinios, gėdos iki palengvėjimo, kai pagaliau išsivaduoji nuo slepiamos naštos.
Minčių srautas, kai daliniesi svarbia naujiena
Kiekvienas žmogus tokią žinią praneša savaip – vieni renkasi nuoširdumą, kiti laukia tinkamos progos ar ieško tinkamų žodžių. Mintys, kurios kilo pačiu jautriausiu metu, varijuoja nuo abejonės ir nerimo iki vilties ir pasitikėjimo ateitimi kartu. Svarbiausia – suprasti, kad tavo pasakojimas gali padėti abiem geriau pažinti vienas kitą ir kurti atviresnį ryšį.
- Svarstymai, ar tai nesugriaus santykių.
- Ar žmogus mane vis dar mylės?
- Ką jis žino apie ŽIV?
- Ar jis norės pasilikti?
- Ar supras, kad galiu gyventi pilnavertį gyvenimą?
Svarbios temos apie ŽIV
Anksti ar vėliau vis vien ateina laikas kalbėti apie savo sveikatą, net jei atrodo, tarsi atsidurtum po padidinamuoju stiklu. Tai ne tik padeda išvengti nesusipratimų, bet ir leidžia jaustis laisviau. Atviras pokalbis dažnai atveria naujas galimybes, stiprina ryšį bei augina stiprybę abiems santykių pusėms.
