Ankilozinis spondilitas: simptomai ir gydymas

Ankilozinis spondilitas – tai uždegiminė liga, kuri daugiausia veikia stuburą, sukeldama nugaros skausmą ir judėjimo apribojimus. Dažniausiai pirmieji ligos požymiai išryškėja apatinėje nugaros dalyje, tačiau uždegimas gali apimti ir kitas sąnarių vietas. Dėl šios priežasties svarbu laiku atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į sveikatos specialistus.

Kas yra ankilozinis spondilitas

Ankilozinis spondilitas yra chroniška autoimuninė liga, paveikianti stuburo ir dubens sąnarius, vadinamus kryžmeninio klubakaulio (sakroiliakiniais) sąnariais. Šie sąnariai jungia stuburą su dubeniu ir yra vieni didžiausių žmogaus kūne – kiekvienas klubo pasukimas ar kūno judesys juos įtraukia į darbą. Dėl uždegimo sąnarių srityje, pacientai patiria ne tik skausmą, bet ir sąstingį, kuris ypač jaučiamas rytais arba po ilgesnės ramybės būklės.

Nors pagrindiniai pažeidimai susiję su stuburu ir dubeniu, kai kuriems žmonėms liga pasireiškia ir kituose kūno sąnariuose, pavyzdžiui, pečių, klubų ar kelių srityje.

Ankilozinio spondilito simptomai

Ligos eiga ir pasireiškimas gali skirtis kiekvienam žmogui, tačiau dažniausias skundas yra apatinės nugaros dalies skausmas, kylantis dėl sakroileito – uždegimo kryžmeninio klubakaulio sąnariuose. Skausmas gali plisti į kitas kūno dalis, dažniausiai į klubus, sėdmenis, kaklą arba pilvą.

Susiję įrašai

Kietumas arba judėjimo sunkumai juosmens ir klubų srityje, ypač rytą ar po ilgesnių poilsio valandų
Nuolatinis nuovargis
Dusulys, sunkiau kvėpuoti
Sumažėjęs apetitas ar svorio kritimas, kurio priežastis neaiški
Viduriavimas
Odos bėrimai
Regėjimo sutrikimai

Ankilozinio spondilito priežastys

Ši liga priskiriama autoimuniniams sutrikimams – tai reiškia, kad imuninė sistema ima atakuoti paties žmogaus organizmo audinius, manydama, jog jie yra svetimi. Tikslūs ligos atsiradimo veiksniai dar nėra visiškai aiškūs, tačiau didelę reikšmę turi genetika. Daugiau nei 60 genų mutacijų gali turėti įtakos ligos išsivystymui, o vienas svarbiausių yra HLA-B27 genas. Dauguma ankiloziniu spondilitu sergančių pacientų turi būtent šią genetinę savybę.

Rizikos veiksniai

Jaunesni nei 40 metų asmenys (daugiausia liga diagnozuojama sulaukus apie 30 metų)
Vyrai serga dažniau
Artimi kraujo giminaičiai, sergantys šia liga, padidina riziką susirgti ir kitiems šeimos nariams
Kitos ligos: Krono liga, opinis kolitas, psoriazė

Ankilozinio spondilito komplikacijos

Ilgainiui liga gali sukelti rimtų pasekmių. Viena jų – stuburo kaulų suaugimas (ankilozė), kuomet stuburo slanksteliai susijungia į vieną visumą ir praranda lankstumą. Taip pat dažnesnės stuburo kaulų lūžių rizika, kyphozė – stuburo išlinkimas į priekį, kaulų retėjimas (osteoporozė), regėjimo sutrikimai (pvz., uveitas, jautrumas šviesai), širdies sutrikimai (aortos uždegimas, ritmo ar kardiomiopatijos pokyčiai), taip pat galimas ir nervų pažeidimas.

Kaip nustatomas ankilozinis spondilitas

Diagnozei nustatyti, gydytojas išklauso paciento aprašomus simptomus, atlieka fizinius testus ir išsamiai apžiūri pažeistas vietas. Svarbu nurodyti, kada prasidėjo pirmieji skausmai ar kiti požymiai, ar jie ryškėja tam tikru paros metu, ar susiję su fiziniais judesiais.

Dažnai tenka konsultuotis su reumatologu – specialistu, kuris gilinasi į įvairius artritus ir autoimunines ligas.

Diagnostiniai tyrimai

Kryžmeninio klubakaulio ir stuburo rentgeno nuotraukos – leidžia pamatyti sąnarių pažeidimus
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – padeda aptikti uždegiminius pokyčius ankstyvose stadijose
Kraujo tyrimai, ieškant HLA-B27 geno mutacijos

Ankilozinio spondilito gydymas

Gydymas pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į simptomų stiprumą ir progreso mastą. Tikslas – palengvinti skausmą, slopinti uždegimą ir išsaugoti judrumą. Pasirinkus tinkamus gydymo metodus, daugeliu atvejų galima gana gerai kontroliuoti ligos eigą.

Reguliarūs fiziniai pratimai ir judesys – sumažina sąstingį ir gali pristabdyti ligos progresą. Dažnai rekomenduojama dirbti su kineziterapeutu, kuris individualiai parinks pratimus, stiprinančius stuburą palaikančius raumenis
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas – naudojami skausmui ir uždegimui malšinti. Prieš vartodami ilgiau nei 10 dienų, pasitarkite su specialistu
Biologiniai vaistai (DMARD) – skiriami gydytojo, padeda slopinti uždegimą ir gali pristabdyti ligos progresavimą
Kortikosteroidai – stiprūs priešuždegiminiai vaistai, kartais leidžiami tiesiai į pažeistus sąnarius
Chirurginis gydymas – taikomas retais atvejais, kai kiti metodai neveiksmingi, o simptomai pasiekė sunkų lygį

Gydymo rezultatai ir prognozė

Nors visiškos ligos išgydymo būdo nėra atrasta, pradėjus gydymą dažnas pacientas greitai pajunta pagerėjimą. Simptomai gali nesunykti visam laikui, tačiau, pasirinkus geriausiai tinkančius gydymo būdus, būklė paprastai žymiai pagerėja. Raumenų lavinimas ir reabilitacija reikalauja nuoseklumo, o vaistams pasiekti pilną efektą prireikia skirtingo laiko.

Ankilozinis spondilitas – tai ilgalaikė liga, todėl simptomų kontrolė ir priežiūra dažnai tampa nuolatine gyvenimo dalimi. Kartais liga praeina į „ramybės fazę“, kai simptomai susilpnėja ar visai laikinai išnyksta, tačiau jie gali atsinaujinti bet kuriuo metu.

Gyvenimas su ankiloziniu spondilitu

Norint palaikyti gerą savijautą, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų bei imtis papildomų prevencinių žingsnių, padedančių sumažinti uždegimą ir apsaugoti sąnarius:

Subalansuotas mitybos ir judėjimo režimas, palankus jūsų sveikatai
Vengimas alkoholio pertekliaus
Rūkymo atsisakymas

Kada kreiptis į gydytoją

Periodiškai pasirodykite pas specialistą, jei pastebite naujų požymių ar jau žinomi simptomai stiprėja. Jeigu gydymas tampa nebe toks veiksmingas, verta apie tai informuoti savo gydytoją.