Žalingas svajojimas: kas tai, simptomai ir gydymas

Per didelį svajojimą (maladaptive daydreaming) žmogus praranda daug laiko pasinėręs į gyvas ir vaizdingas fantazijas, kurios trunka ištisas valandas. Šis reiškinys nėra tik paprastas svajojimas – jis tampa būdu pabėgti nuo realybės ir neigiamai paveikia kasdienį gyvenimą. „Maladaptacinis“ reiškia, kad toks elgesys nėra palankus ir realiai nesprendžia problemų, o tik trumpam padeda pamiršti sunkumus.

Kam būdingas maladaptacinis svajojimas

Dažniau šis reiškinys pastebimas tarp žmonių, kurių psichikos sveikata ar smegenų funkcijos yra pažeistos dėl tokių sutrikimų kaip:

Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo (ADHD) sindromas
Nerimo sutrikimai
Tam tikros depresijos formos
Disociaciniai sutrikimai
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)

Amžius taip pat turi įtakos – ypač dažnai maladaptacinis svajojimas pastebimas paaugliams ir jauniems suaugusiems, tačiau reiškinys gali prasidėti ir vaikystėje. Daug žmonių, linkusių į šį svajojimą, yra patyrę smurtą ar traumuojančių įvykių ankstyvoje vaikystėje, nors toks faktorius nebūdingas visiems atvejams.

Paplitimas ir pats terminas

Terminas „maladaptacinis svajojimas“ vartojamas gana neseniai – jį 2002 metais pasiūlė Izraelio klinikinės psichologijos profesorius. Kol kas tikslių duomenų apie šio reiškinio paplitimą trūksta, nes jis nėra oficialiai pripažintas sutrikimas. Ankstyvi tyrimai rodo, kad apie 2,5 % suaugusiųjų gali patirti šią problemą, tarp jaunų žmonių – net iki 4,3 %. Asmenims, turintiems ADHD, maladaptacinio svajojimo pasitaiko net penktadaliui.

Susiję įrašai

Kaip šis reiškinys paveikia organizmą

Maladaptacinis svajojimas tiesiogiai susijęs su psichika ir žmogaus vidiniu pasauliu – emocijomis, mąstymu, įsitikinimais, prisiminimais. Tarp mokslininkų kyla klausimų, ar šiam reiškiniui būdingos tam tikros smegenų sandaros savybės, pavyzdžiui, tos pačios, kurios pastebimos sergant ADHD ar turint sunkumų su dėmesio valdymu, planavimu, emocijų reguliavimu. Vis dėlto daugiau tyrimų reikia norint suprasti, ar iš tiesų egzistuoja ryšys tarp šių smegenų skirtumų ir maladaptacinio svajojimo.

Maladaptacinio svajojimo simptomai

Svajojimo pobūdis

Ypač ryškios, spalvingos ir detalios fantazijos – intensyvesnės nei įprastas svajojimas.
Žymiai sudėtingesnė struktūra – dažnai kuriami ištisi pasakų, filmų ar knygų verti siužetai, nuolat pasikartojantys veikėjai.
Ilga trukmė – žmogus gali svajoti valandas be pertraukos.
Sąmoningas pasinėrimas – kai kurie žmonės tyčia pradeda svajoti.
Atsitraukimas nuo aplinkos – tokių fantazijų metu prarandama realybės nuovoka, net galima prilyginti disociacijai, kuri pasitaiko patiriant stiprų stresą, nerimą ar po traumų.

Asmeninė savijauta

Socialinio gyvenimo sumažėjimas – žmogus dažnai renkasi svajones, o ne bendravimą.
Sunkumai darbe, moksle ar pomėgiuose, nes daug laiko skiriama fantazavimui.
Kaltės ar gėdos jausmas, jei svajojimas pradeda trukdyti kasdienybei.
Priklausomybę primenantis poreikis svajoti – jei to padaryti nepavyksta, jaučiamas diskomfortas, o kai kuriais atvejais toks poreikis gali tapti panašus į priklausomybę.
Pastangos sumažinti ar visiškai atsisakyti svajojimo dažnai būna nesėkmingos.

Šio sutrikimo priežastys

Nėra tiksliai žinoma, kodėl asmuo ima pernelyg daug svajoti. Manoma, kad tai vienas iš būdų susidoroti su nerimu, depresija ir kitais psichikos sveikatos sunkumais – savotiškas pabėgimas, siekiant apsisaugoti nuo įtemptų ar nemalonių išgyvenimų.

Diagnozė ir tyrimai

Maladaptacinis svajojimas šiuo metu nepriskiriamas prie oficialių psichikos sutrikimų – todėl gydytojas negali diagnozuoti jo remdamasis standartiniais tyrimais ar laboratoriniais duomenimis. Vis dėlto specialistai naudoja klausimynus, padedančius nustatyti susijusius sutrikimus, ar taiko specialiai parengtus testus, pavyzdžiui, „Maladaptacinio svajojimo skalę-16“ (MDS-16), kuria siekiama įvertinti šio reiškinio tikimybę.

Valdymas ir gydymas

Nors šis svajojimas dar nėra oficiali liga, vis dėlto pagalbą galima rasti. Dažniausiai taikoma psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri skatina suvokti svajojimo priežastis ir padeda išmokti valdyti šį reiškinį. Priklausomai nuo žmogaus situacijos naudinga gali būti ir kita psichoterapija.

Svarbu suprasti, kad dažnai maladaptacinis svajojimas lydi kitus psichikos sutrikimus, todėl gydymas dažnai apima ir gretutinių būklių valdymą. Vaistai gali būti skiriami būtent toms susijusioms problemoms. Geriausiai jums tinkantį gydymo kelią padeda pasirinkti specialistas, kuris įvertina individualią situaciją ir tik atsižvelgiant į asmeninę sveikatos istoriją gali pasiūlyti efektyviausias priemones.

Savipagalba ir simptomų valdymas

Pačiam susitvarkyti su šiuo reiškiniu gali būti sunku, todėl svarbu nebijoti kreiptis pagalbos pas psichikos sveikatos profesionalus. Jie padės suprasti, kaip sumažinti svajojimo poreikį ir palaipsniui atkirsti nuo tokio elgesio priklausomybę, taip pat pasiūlys būdus gretutinių sutrikimų gydymui.

Ar pavyksta užkirsti kelią maladaptaciniam svajojimui?

Paprasčiausio būdo apsisaugoti nuo šio sutrikimo ar sumažinti riziką kol kas nėra, nes tai – psichikos sveikatos problema, kuri dažnai susijusi su kitais asmeniniais ar emociniais sunkumais.

Perspektyva ir eigos prognozė

Ryškus svajojimas gali rimtai paveikti kasdienį gyvenimą – trukdo darbui, santykiams, buičiai ir mėgstamai veiklai. Kuo daugiau žmogus panyra į fantazijas, tuo sunkiau tampa užmegzti ar palaikyti santykius, silpsta socialiniai įgūdžiai.
Be to, šis elgesys dažnai būna instinktyvus – žmogus nuolat jaučia poreikį svajoti, o nutraukti šį įprotį, kuris primena priklausomybę, – itin sudėtinga. Todėl laiku kreiptis psichikos sveikatos pagalbos labai svarbu.

Kiek laiko trunka maladaptacinis svajojimas?

Kadangi tokio pobūdžio svajojimas dar ne iki galo ištyrinėtas, nėra aišku, kiek laiko šis sunkumas trunka. Dažniausiai tai ilgalaikė problema, kurios įveikti be specialios pagalbos būna labai sunku, tačiau su terapija ar medikamentais situaciją pagerinti galima.

Ilgalaikė būklės prognozė

Pats svajojimas tiesioginės fizinės žalos nesukelia, tačiau stipriai paveikia psichinę sveikatą. Dažnai pastebima, kad maladaptacinis svajojimas eina kartu su kitais psichikos sutrikimais, padidinančiais savižalos ar savižudybės riziką, todėl verta skirti didelį dėmesį šios būklės valdymui.

Kasdienis gyvenimas su maladaptaciniu svajojimu

Patiriant šį reiškinį svarbiausias žingsnis – nesidrovėti kreiptis pas specialistus. Nors kai kurie gydytojai gali mažai žinoti apie šį sutrikimą, verta ieškoti psichikos sveikatos specialistų, galinčių įvertinti ir gydyti susijusius sutrikimus.

Svarbu laikytis sudaryto gydymo plano: reguliariai lankytis pas gydytoją, vartoti paskirtus vaistus, kelti tikslus ir stengtis jų siekti, vengti savarankiško medikamentų vartojimo ir žalingų įpročių. Svarbu suprasti, kad kelias į sveikimą nėra tiesus, todėl net ir sunkumų akivaizdoje nepasiduokite nusivylimui.